
ReNutriWater – uždaros vietinės vandens sistemos, recirkuliuojant maistingąsias medžiagas ir vandenį bei panaudojant juos gamtoje.
Dėl klimato kaitos ir didėjančios aplinkos taršos Baltijos jūros regione gėlas vanduo įgyja vis didesnę vertę ir vandens išteklių taupymas tampa labai svarbus. Nepaisant intensyvaus pirminio nuotekų valymo, daugelyje šalių gėlas vanduo vis dar išleidžiamas po vienkartinio panaudojimo. Dėl tokios praktikos švaistomi pinigai, energija ir žmonių darbas. Antrinio nuotekų vandens panaudojimo praktika kelia tam tikrų sunkumų dėl specifinių regeneruoto vandens kokybės reikalavimų.
Projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip sumažinti potencialiai žalingo nevalytų nuotekų iš nuotekų valymo įrenginių poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai riziką. Vietos valdžios institucijos ir privatūs subjektai regeneruotą vandenį galėtų naudoti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, gatvėms valyti, automobilių plovykloms, fontanams ir tvenkiniams papildyti, rekreacinėms teritorijoms laistyti, augalams, o tinkamai išvalius – ir buitinėms reikmėms. Svarbiausia yra sukurti sprendimus, kaip išgauti saugų vartojimui vandenį, kuriame nėra ligų sukėlėjų (patogenų) ir kenksmingų mikromedžiagų, kuriame yra tinkamas maistinių medžiagų augalams kiekis. Taip pat labai svarbu įveikti visuomenėje paplitusį pasidygėjimo faktorių. Rizikos įvertinimas yra būtina priemonė siekiant sukurti veiksmingus apsauginius barjerus. Šiuo projektu siekiama verslui ir regionui palengvinti iššūkius, pasitinkant politinius sprendimus dėl pakartotinio vandens naudojimo Europos sąjungoje, pereinant prie žiedinės ekonomikos.
Projekto metu bus vykdomi 8 skirtingi bandomieji projektai, kurių metu bus tiriami apdorotų nuotekų kokybiniai rodikliai ir panaudojimas. Bus sukurta „WaterSafe“ IT priemonė ir saugaus pakartotinio vandens naudojimo vadovas.
Pagrindinis projekto partneris yra Lenkijos vandens ūkio rūmai. Iniciatyvoje dalyvauja 15 projekto partnerių iš penkių šalių: Lenkijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir Danijos.
Projekto trukmė: 2023 m. sausis – 2025 m. gruodis. Bendras projekto biudžetas – 3,85 mln. eurų. Tai Europos Sąjungos Interreg Baltijos jūros regiono programos finansuojamas projektas.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti projekto interneto svetainėje: https://interreg-baltic.eu/project/renutriwater/
„ReNutriWater“ komanda aplankė „Nosedo“ nuotekų valymo valyklą, kuri yra puikus žiedinių vandens sprendimų pavyzdys
„ReNutriWater“ komanda neseniai turėjo galimybę apsilankyti „Nosedo“ nuotekų valymo įrenginius Milane – ir išvyko išties įkvėpta. Jau daugiau nei 20 metų Nosedo gamykla yra geriausias pavyzdys, kaip išvalytas nuotekas galima efektyviai ir saugiai pakartotinai panaudoti žemės ūkio reikmėms, ir siūlo vertingų įžvalgų apie žiedinius vandens sprendimus.
Vizito metu įžvalgius pranešimus skaitė Francesca Pizza atstovaujanti „MILANO Integrated Water Service“, apžvelgusi platesnį pakartotinio vandens naudojimo regione kontekstą, ir taip pat Roggia Vettabbia išsamiai pristatęs pakartotinį Nosedo gamyklos išvalytų nuotekų naudojimą žemės ūkyje.
Vienas iš svarbiausių vizito rezultatų – suprasti platesnes sąlygas, kurios lėmė Milano pakartotinio vandens naudojimo modelio sėkmę. Tai – nuolatinis aukštos kokybės išvalyto vandens tiekimas dėl veiksmingų procesų ir kasdienės kokybės kontrolės, galimybė ištisus metus naudotis šiuo ekonomiškai efektyviu ištekliumi ir pridėtinė vertė, kurią jis suteikia žemės ūkiui, nes pagerina pasėlių derlingumą ir sumažina sintetinių trąšų poreikį. Svarbų vaidmenį taip pat atliko istorinis drėkinimo kanalų tinklas, taip pat aktyvus visuomenės dalyvavimas vykdant švietimą, partnerystę mokslinių tyrimų srityje ir bendradarbiavimą su ne pelno siekiančiomis organizacijomis – visa tai prisidėjo prie teigiamo visuomenės požiūrio į pakartotinį vandens naudojimą.
Vizitas parodė, kad gerai organizuotas valymo įrenginių operatoriaus ir ūkininkų organizacijos bendradarbiavimas gali duoti abipusės naudos. Ši ilgalaikė partnerystė ne tik remia tvarų žemės ūkį, bet ir parodo, kaip regeneruotas vanduo gali tapti patikimu ir maitinančiu vietos ūkininkavimo šaltiniu.






Milano mieste įgyta patirtis ir įkvėpimas neabejotinai padės ir praturtins projekto „ReNutriWater“ vykdomą darbą, kuriuo siekiama skatinti tvarų ir žiedinį požiūrį į pakartotinį vandens naudojimą.
Prisijunkite prie ReNutriWater mentorystės programos: Suteikite savo organizacijai galimybę įgyvendinti tvarius pakartotinio vandens naudojimo sprendimus
Ar priklausote organizacijai, kuri nori pagerinti savo vandens valdymo praktiką?
Mentorystės programa suteikia jums galimybę gauti ekspertų rekomendacijas ir paramą kuriant ir įgyvendinant novatoriškas pakartotinio vandens naudojimo strategijas, pritaikytas jūsų organizacijos poreikiams. Ši unikali galimybė yra projekto „ReNutriWater“, kuriuo siekiama skatinti tvarų vandens valdymą įvairiuose sektoriuose, dalis.
Kodėl verta prisijungti?
Naudodamiesi asmenine mentoryste, praktiniais seminarais ir galimybe naudotis bendraminčių specialistų tinklu, mentorystės programa suteiks jums įrankių ir žinių, kad galėtumėte įgyvendinti reikšmingus pokyčius. Mentoriai dirbs kartu su šios srities ekspertais, kad sukurtų įgyvendinamus planus, kuriuos galėtų įgyvendinti savo organizacijose, taip prisidėdami prie tvaresnio ir žiedinio požiūrio į vandentvarką.
Ką siūlo programa?
– Individualiai pritaikyta mentorystė: Gaukite individualias konsultacijas iš pirmaujančių vandens pakartotinio naudojimo ir žiedinės ekonomikos sprendimų ekspertų.
– Praktiniai seminarai: Dalyvaukite praktiniuose seminaruose, kurie padės jums planuoti ir įgyvendinti pakartotinio vandens naudojimo technologijas jūsų vietos sąlygomis.
– Galimybės užmegzti ryšius: Užmegzkite ilgalaikius ryšius su kolegomis, pramonės lyderiais ir kitais dalyviais, kad galėtumėte dalytis idėjomis ir bendradarbiauti sprendžiant bendrus uždavinius.
– Veiksmingi planai: Parenkite aiškų ir išsamų veiksmų planą, kaip paskatinti pakartotinį vandens naudojimą savo organizacijoje.
– Galimybė naudotis ištekliais: Gaukite išskirtinę prieigą prie vertingų išteklių, tokių kaip vadovai, IT priemonės ir procedūriniai dokumentai.
Kas turėtų teikti paraišką?
Ieškome atstovų iš komunalinių paslaugų įmonių, vandentvarkos organizacijų ir kitų sektorių, susijusių su pakartotiniu vandens naudojimu. Jei trokštate įgyvendinti tvarius vandens sprendimus savo organizacijoje ir norite gauti ekspertų rekomendacijas strateginiam veiksmų planui parengti, ši programa skirta jums!
Kaip pateikti paraišką:
Užpildykite internetinę paraiškos formą spustelėję šią nuorodą.
Paraišką pateikite iki 2025 m. vasario 12 d.
Programos trukmė: nuo 2025 m. kovo vidurio iki rugsėjo pabaigos
Vietų skaičius ribotas, todėl nepraleiskite progos dalyvauti mentorystės programoje! Ženkite pirmąjį žingsnį link tvaresnio vandens valdymo ir pateikite paraišką jau šiandien!
Europos Komisija žengė tvirtą žingsnį patvirtindama “Blue deal“, o įgyvendindami ReNutriWater projektą turėjome galimybę pristatyti mūsų novatorišką darbą svarbiausiems Europos politikos formuotojams Briuselyje.
Atskira padėka Alfredui Jonuškai dėl šios galimybės. Plačiau apie susitikimą.
Kiekvienas galime prisidėti prie vandens išteklių tausojimo. Ar yra sąsajų tarp vėžių Lietuvos vandenyse ir kiekvieno visuomenės nario naudojamo vandens? Sakote ne? Trumpai su Selemonas Paltanavicius aptarėme apie projekto RenurtiWater metu išbandomus metodus kaip jau kartą naudotą vandenį, jį papildomai apdorojus (perfiltravus, dezinfekavus ir pan.), galima išgauti papildomų naudų. Siekiame, kad visuomenė būtų kuo plačiau informuota apie galimybes ne tik tausoti vandenį, bet ir išdrįstų laužyti nusistovėjusias normas ir drąsiai naudotų apdorotą išvalytą vandenį.
-> Malonių susiklausymų <-
„ReNutriWater“ konsorciumo susitikimas Rygoje
Kai projekto veiklų įgyvendinimas pagauna pagreitį, partneriai jau ne tik diskutuoja, bet ir dalinasi konkrečių veiklų rezultatų patirtimis. Šįkart dvi dienas trukęs partnerių susitikimas Latvijoje buvo derinys tarp įžvalgių apsilankymų bandomosiose stotyse Jūrmaloje ir Ugalėje bei išsamių diskusijų apie projekto pažangą ir rezultatus. Pastebime, kad įgyvendinant pagrindines veiklas, atsiranda įdomių pokyčių ir naujų idėjų, kurios padės pasiekti būsimus projekto tikslus ir padės pagrindus naujiems tikslams ir iššūkiams.
Latvijos partneriai jau realioje aplinkoje išbando miesto gėlynų klombose laistymą išvalytų nuotekų vandeniu, taupant lėšas trąšoms, uždarose pakeltose lysvėje analizuoja skirtumus tarp žolynų laistymo geriamuoju vandeniu ir išvalytų nuotekų vandeniu bei demonstruoja auginamą kukurūzų derlių šiltnamyje. Džiugu matyti jau apčiuopiamus rezultatus, tačiau konkrečios analizės skaičių pavidalu bus aiškios tik 2025 m. pavasarį.
Viliamės, kad vis mažiau išvalytų nuotekų vandens upėmis keliaus į Baltijos jūrą, o daugiau liks uždaruose cikluose.







2024 m. gegužės 21-22 d. „ReNutriWater“ konsorciumo susitikimas Samso (Danija)
Daugiau nei 30 žmonių, atstovaujančių beveik visiems projekto partneriams, gegužės pabaigoje susirinko gražioje Samso saloje Danijoje aptarti bandomųjų pilotų ir projekto įgyvendinimo iššūkių bei pasidalinti patirtimis. Ketvirtąjį projekto partnerių susitikimą organizavo Samso savivaldybė ir Samso nuotekų tvarkymo įmonė, kurios pademonstravo pirmuosius bandomųjų pilotų (arba kaip partneriai vadina 3 veiklos) rezultatus.
Bandomoji 3 veikla, t. y. bandomieji pilotai šiltnamiuose, prasidėsiantys šią vasarą ir tai yra paskutinis projekto „ReNutriWater“ plano etapas, kuriuo siekiama išbandyti išvalytų nuotekų (regeneruotą) vandens panaudojimą. Ankstesniuose bandomuosiuose projektuose baigus įvairių nuotekų dezinfekavimo metodų bandymus ir pritaikius regeneruoto vandens maistinių medžiagų sudėtį, pagaliau bandoma regeneruotą vandenį naudoti augalams laistyti uždaroje aplinkoje.
Samso savivaldybė Samso nuotekų komunalinės įmonės patalpose įrengė šiltnamius bandymams atlikti taip užtikrindama galimybę gauti regeneruotą vandenį be transportavimo ir saugojimo kaštų. Be kukurūzų, Samso papildomai bandymą atlieka ir laistant „Kalėdines“ eglutes. Pastarosios laistomos tuo pačiu regeneruotu vandeniu papildomai išbandant ilgamečių Samso savivaldybės partnerių, Danijos biosisteminio vandens valymo įmonės „Nordphos“, mikrobiologiją pašalinančiu filtru. Samso savivaldybė turi ilgametes projektų partnerystės tradicijas, siekiančias ugdyti savarankiškumą ir neutralumą klimato atžvilgiu, siekiančias dar Kioto šalių konferencijos susitikimo laikus.











ReNutriWater projekto susitikimas Botanikos sode
Kad Lietuvos partnerių suinteresuoti asmenys projekto veiklose išlaikytų informacijos srauto tempą, vidurvasarį Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sode sukvietėme juos, kad pasidalintume duomenimis ir žiniomis parsivežtomis iš partnerių susitikimo Danijoje Samso.
Šįkart dalyviams ne tik pristatėme partnerių sukauptą patirtį ir progresą kaip sekasi įgyvendinti bandomąsias veiklas, bet ir įtraukėm į praktines užduotis. Atlikę fosforo, azoto ir patogenų tyrimą, leidome dalyviams pabandyti vizualiai atspėti, kurio vandens tipo rezultatai yra jiems pateikti.
Susitikimo metu pirmąkart pristatėme būsimą galimybę pasirengti įmonės antrinio vandens panaudojimo planą, įsivertinti savo įmonės galimybę prisidėti prie antrinio vandens panaudojimo. Trumpą reportažą apie renginį galite rasti mūsų youtube kanale.
2024-03-13 „WaterMan“ – gerųjų vandentvarkos praktikų pavyzdžiai Gargžduose
Visada malonu dalyvauti kitų projektų susitikimuose, ypač kai abu projektai – „ReNutriWater“ ir „WaterMan“ – skatina pakartotinį vandens naudojimą Baltijos jūros regione. Abiejų projektų rezultatų tikslas – naujas vandentvarkos elementas, galintis vandens tiekimą padaryti atsparesnį klimato kaitai.
Reikia pasidžiaugti suformuota nauja projekto partnerių susitikimų valdymo praktika, kai projekto partnerių susitikimas padalijamas į dvi dalis: viena jų skirta tik projekto partneriams, o antroji dalis atvira kitiems, besidomintiems projekto tema arba norintiems pasidalyti gerąja patirtimi.
Dalyvavimas antrojoje susitikimo dalyje, kaip vienas iš „ReNutriWater“ projektą įgyvendinančių partnerių, leido giliau ir išsamiau susipažinti su pakartotinio vandens naudojimo Lietuvoje galimybėmis ir iššūkiais.
Neabejotina, kad vis dažniau kalbame apie vandens tiekimo pokyčius visoje Europoje. Atkreipę dėmesį į vandens tiekimo ir jo pokyčių detales, sužinome, kad anksčiau ar vėliau (o kai kuriose šalyse ir dabar) Europa kentės nuo vandens trūkumo. Abiejuose projektuose pabrėžiama, kad šiandien vandens trūkumas nėra tolima Europos problema ir ją būtina spręsti.
Geriamojo vandens naudojimas (beveik) visiems naudojimo būdams. Projekte „WaterMan“ klausiama, ar mums reikia geriamojo vandens kokybės visiems tikslams (naudojimo būdams)?
Pagrindinis projekto tikslas: Skatinti pakartotinį vandens naudojimą, kad vandens tiekimas taptų atsparesnis klimato kaitai.
Keletas pavyzdžių, kuriuos projekto „WaterMan“ partneriai įgyvendina savo pilotuose:
- Pakartotinis vandens naudojimas per sausras ir potvynius. Vasterviko pavyzdys (užtvankos). Tikslinės suinteresuotosios šalys, turinčios skirtingų poreikių. Daug neaiškių dalykų. Dabar vyksta teisės aktų tvirtinimas. Kokybė šį kartą nediskutuotina, bet reikia permąstyti.
- Plaukimo baseino vandens pakartotinis panaudojimas futbolo aikštės drėkinimui / Miesto lietaus sodų kūrimas savivaldybės sporto centre. Gdansko technologijos universiteto pavyzdys. Permąstyti visiems miestams, kurie ketina statyti plaukimo baseinus, kaip pakartotinai panaudoti vandenį ant visos drenažo infrastruktūros. Daug kainuoja. Nuspręskite dėl baseino dydžio ir lietaus vandens kiekio. Gėlių pieva / medingieji augalai, ribotas žolės šienavimas, atraminė sienelė.
- Pakartotinio vandens naudojimo motyvacija, požiūriai ir veiksmai, skatinantys… Vokietijos atvejis. Informaciniai lapai, brošiūros ir youtube kanalas.
Tai buvo dar viena proga permąstyti mūsų kasdienybę ir visuomenėje pasitaikančias informacijos ir sąmoningumo priemones.






2024-01-24 Projekto ReNutriWater susitikimas Telšiuose
Sukviesti Šiaulių ir Telšių rajonų savivaldybių įmonių ir įstaigų atstovai rinkosi į bendrą susitikimą Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų Telšių skyriuje Telšių rajono savivaldybės Apvaliojoje salėje aptarti ir įžvelgti įgyvendinamo projekto RenutriWater aspektus.
Bendrame susitikime Šiaulių ir Telšių rajonų suinteresuoti asmenys, atstovaujantys švietimo, valstybinės kontrolės aplinkos apsaugos srityje, savivaldos institucijas diskutavo dėl išvalyto nuotekų vandens naudojimo galimybių įvairiausiose sferose ir galimų iššūkių įgyvendinant projektą.
Daiva Jonuškienė, Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų atstovė, pristatė partnerių įgyvendinamų pilotų (bandymų) progresą ir iššūkius, su kuriais teko susidurti norint tinkamai pasiruošti jų įgyvendinimui.
Susitikime Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Renata Stankuvienė priminė visiems Lietuvos teisės aktuose apibrėžtus aplinkosauginius reikalavimus nuotekų surinkimui ir išleidimui į aplinką, išleidžiamų nuotekų kontrolės (nuotekų išleistuvai su informaciniais ženklais ir pan.) aspektus, trumpai pristatė reikalavimus individualių nuotekų tvarkymo svarbą ir asmens atsakomybę.



Dalyviai kėlė klausimus dėl išvalytų nuotekų vandens naudojimo saugumo tiek žmonėms, tiek gamtai. Ypatingai atkreiptas dėmesys ir išsakyti pastebėjimai dėl detalios cheminės analizės atlikimo (ne tik azotas ir fosforas) ir galimos mikrobiologinės taršos grėsmių. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovai pabrėžė, kad svarbu ištirti ne tik išvalytų nuotekų vandenį, bet ir atlikti telkinių ir jų intakų (į kuriuos dažniausiai išleidžiamos išvalytų nuotekų vanduo) būklės tyrimus. VSTT atstovai atkreipė dėmesį, kad saugomų teritorijų produkto ženklas (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įsteigtas Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai) kelia reikalavimą tausojančiai ir tinkamai naudoti vandenį.
Vis dėl to visi vieningai sutarė, kad įvairiausių atliktų tyrimų sklaidos ir pilietinės visuomenės ugdymo vandens panaudojimo srityje yra labai mažai ir jaučiamas jos trūkumas. Iškeltas ir teisės akto keitimo pasiūlymo teikimo klausimas.
Susitikimo metu asmenys apsilankė UAB „Telšių vandenys“ eksploatuojamoje Telšių miesto nuotekų valykloje: apžiūrėjo orapūčių ir dumblo sausinimo, mechaninio valdymo pastatus, septinių nuotekų priėmimo stotį, techninio vandens siurblinę, dengtą dumblo saugojimo aikštelę, bioreaktorių, priėmimo kamerą, septinių nuotekų ir vietinių nuotekų surinkimo siurblines.



2023-11-15 Projekto “ReNutriWater“ susitikimas Rygoje
Šiandien globaliai jau diskutuojama, kad nuotekos yra ne atliekos, o ištekliai, kurie gali padėti auginti augalus, žuvis ir pagerinti patalpų oro kokybę. Kai kurios Europos Sąjungos šalys pvz. Briuselis jau dabar išvalytas nuotekas naudoja negeriamoms reikmėms, pavyzdžiui, pramoninėms reikmėms ir gatvėms valyti. Miestas svarsto galimybę išplėsti regeneruoto vandens naudojimą geriamajam vandeniui. Ar Baltijos jūros šalys tokiam procesui jau yra pasiruošusios? Projekto „ReNutriWater“ partneriai imasi žingsnių ir eksperimentuoja, kad išsklaidytų visų abejones ir moksliškai pagrįstų panaudojimo galimybes.
Šįkart Rygoje moderniai įrengtame Latvijos universitete projekto „ReNutriWater“ partnerių komanda susirinko susidėlioti techninius iniciatyvų sprendimus, aptarti kaip gerai kiekvienas esame pažengę su pasiruošimo eksperimentinei veiklai aspektais, kada planuojame pradėti tikrąją eksperimentinę veiklą ir susiderintos visos eksperimentinių veiklų įgyvendinimo prielaidos.



Partneriai pristatė ir pasidalino savo požiūriais ir nuomonėmis dėl įrangos ir paslaugų pirkimo, pasirengimo pradėti analizes, rinkti duomenis ir patirtį, bendradarbiavimo su tikslinėmis grupėmis ir aišku pavasario iššūkio – eksperimentinių veiklų pradėjimo.
Daugiausiai diskusijų sukėlęs aspektas – išvalytų nuotekų vandens dezinfekavimas, kad vandens kokybė būtų ko artimesnė geriamojo vandens kokybės parametrams ir saugus naudoti žemės ūkyje. Nuo pirminio išvalyto nuotekų vandens kokybės parametrų priklauso galimybės tolimesniam jo naudojimui. Visi partneriai vieningai sutarė, kad ne mažiau svarbu yra ir išvalyto nuotekų vandens sudėtis (anglies, azoto, kalio ir fosforo proporcijos).
Faktas, kad dvi dienas intensyviai net ir grupėse dėliojantis argumentus, išsigryninant kriterijus, vienas kitam uždavinėjant klausimus, kartu praleisti ir vakarai: apžiūrėtas Rygos senamiestis, pasidžiaugta Latvijos nacionaline biblioteka, pasigrožėta Rygos vakarine panorama ir , žinoma, išragauta kulinarine virtuve.




2023-10-17 Projekto “ReNutriWater“ pristatymas tikslinės grupės nariams Lietuvoje
Lietuva metai iš metų didžiuojasi turimais turtingais požeminiais geriamojo vandens ištekliais. Vis dėl to mokslininkų prognozės nėra tokios geros, kokių norėtume, ir jau 2040 metais turėtume susidurti su švaraus vandens trūkumu. Lenkijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir Danijos valstybių atstovai, įgyvendindami ReNutriWater projektą, siekia kartu su interesantais išdiskutuoti ir paruošti metodines rekomendacijas (atlikus pilotinius tyrimus) kaip reikia pasiruošti nuotekų vandens žiediniam naudojimui.

NRDA kartu su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais sukvietė į bendrą vandenį tiekiančių, nuotekas tvarkančių, laboratorijų, mokslinių institucijų, valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę atliekančių pareigūnų susitikimą aptarti dėl klimato kaitos kylančių iššūkių nuotekų valymo ir antrinio vandens panaudojimo srityse.
Prisipažinkim, tikrai retas kuris ramiai laistytų savo auginamas daržoves išvalytų nuotekų vandeniu ar gertų tokį vandenį. Bet tikrai dažnas sutiktų, kad miestų viešosios erdvės, aikštynų žolinės dangos laistymui būtų naudojamas maistingosiomis medžiagomis prisotintas išvalytas nuotekų vanduo arba fontanų, automobilių plovyklų sistemose būtų panaudotas išvalytas nuotekų vanduo. Tereikia žinojimo ir tikslios informacijos, kad išvalytas nuotekų vanduo yra saugus naudoti, kiekvienas nedvejodamas sutiktų antrąkart (o kartais ir daugiau) naudoti vandenį. Faktas, kad toks vandens valdymas taptų tvaresnis pagal žiedinės ekonomikos principus ir šalies įvaizdis dėl kovos su klimato kaita pagerėtų.
Dalyviams buvo pristatyti projekte įgyvendinami pilotiniai tyrimai ir jų iššūkiai, Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkų atlikta galimybių studija dėl išvalytų nuotekų vandens panaudojimo Lietuvoje. Susirinkę dalyviai dalinosi ir savo įžvalgomis, kad būtina ne tik keisti mąstymą „tai kas naudinga aplinkosaugai, visada brangu ekonomiškai“, bet reikia ruoštis ir technologiniams sprendimams atlikti įvairiausius tyrimus ir jų apimčiai „būtina atverti kelią technologijų ir įgyvendinimo naujovėms“.
Susitikimo metu liko daug diskutuotinų klausimų, neatrastų argumentų, daug naujos informacijos kaip kitos keturios projekto šalys bando įgyvendinti išsikeltus iššūkius ir sutarta susitikti dar ne kartą netikėtiems sprendimams atrasti, pabandyti modeliuoti „o kas būtų, jeigu būtų“ ir pasidalinti gerąja patirtimi, kaip vieni su kitais bendradarbiauti galėtume greičiau ir kokybiškai įsijungti į išvalytų nuotekų vandens naudojimo „pirmūnus“.





Daugiau informacijos apie projektą galima rasti projekto interneto svetainėje: https://interreg-baltic.eu/project/renutriwater/
2023-06-08 Projekto “ReNutriWater“ susitikimas Suomijoje
Suomijos Kuopijo mieste vyko projekto „ReNutriWater“ partnerių susitikimas aptarti technologinius eksperimentinių iniciatyvų parametrus. Susitikime daug dėmesio buvo skiriama eksperimentinių iniciatyvų darbo grupių planams tikslinti. Per dvi dienas dalyviai išklausė projekto partnerių pristatymus, naujausius eksperimentinių iniciatyvų planus (tyrimų kiekius ir dažnius, tiriamų medžiagų apimtis) ir tvarkaraščius, eksperimentinių iniciatyvų įgyvendinimui sukurtą sistemą ir gaires, taip pat aptarta ir diskutuota apie projekto praktinius įgyvendinimo aspektus, biudžetą ir komunikaciją visose projekto partnerių valstybėse.
Ne mažiau svarbi projekto susitikimo dalis – mokytis pažinti vieni kitus, užmegzti tiesioginius ryšius ir dalyvauti neformaliame žinių perdavime. Faktas, geriausiai tai pasiekti neformalioje aplinkoje ir atsipalaidavus. Susitikimo organizatoriai didžiausiame ir universaliausiame Suomijos taikomųjų mokslų universitetų Savonia suplanavo neišdildomų įspūdžių pilną programą: pristatė moderniausią technologinį vandens tyrimų bazę WaterLab su realiai suplanuoto miestelio nuotekų sistema, išbandomus ateities prototipus ir parodė Kuopijo gamtos grožį. Dalyviams buvo sudarytos galimybės pažintį miestą plaukiojant kruiziniu laivu po Kallavesi ežerą, pastarąjį apžiūrėti nuo Puijo bokšto viršūnės iškilusios 224 metrus, išragauti Suomijos virtuvę.









