2022-08-18 Foto ekspedicija į paslaptingąsias Biržų žemes

Siekiant populiarinant „Baltų kelią“  organizuota šeštoji fotografijos ekspedicija. Pasitelkiant fotografų komandą, ankstyvą karštos vasaros rytą patraukėme į Biržų kraštą. Nors kelionės metu netilo sąmojai dėl nenuspėjamų to krašto žemių ir atsiveriančių smegduobių, kurios bet kurią akimirką prasivėrusios pasiglemžia net namus, ar kitą biržiečių turtą, nepabūgę iššūkių leidomės į nuostabių fotokadrų medžioklę.

Neįsivaizduojamas Biržų kraštas be Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatyto apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Nors vasarą jau buvo stipriai įsibėgėjusi, bet ežerėliuose nepavyko pastebėti rausvų sieros bakterijų kolonijų, kurios šiuos ežerėlius nudažo rausvu atspalviu.

Ekspedicijai tęsiantis fotografai buvo pakviesti edukacijai į Milišiūnų avių ūkį, kuriame  auginamos jau retomis tapusios avių rūšys. Ne tik išgirdome, pamatėme jų skirtumus, bet palietėme ir paragavome puikaus skonio produktų.

Tai, kas vyksta požeme, puikiai pristato Biržų regioninio parko ekspozicija: fotografų akys ir objektyvai galėjo užfiksuoti žmonėms nepastebimus pokyčius po žeme, kurie įtakoją neprognozuojamų smegduobių atsivėrimą. Dalyviai liko nustebinti to krašto žmonių mokėjimu prisitaikyti ir nuostabia gidės iškalba.

Ekspedicijai persikėlus į lauką buvo aplankytas Eko basų kojų takas, pasigrožėta pažintiniais takais ir žymiuoju ilgiausiu pėsčiųjų tiltu Lietuvoje.

Ypatingai karšta diena išsunkė visas jėgas, bet foto ekspedicijos dalyviai ne tik užfiksavo, ką dažnai praleidžia pro akis, bet ir patys turėjo galimybę prisiliesti prie baltų kultūros ir ją išjausti. Puikiai pažįstamuose šiandien turistų lankomuose objektuose stengtasi įminti kuo daugiau baltų kultūros paslapčių: ieškota baltų mitologijos apraiškų šiuolaikiniame gyvenime.

2022-08-13/14 Tyrinėjant Aukštaitijos paslaptis

Kiekvienos šiuolaikinės visuomenės vienetas – asmuo, supančią aplinką vertina skirtingai. Turizmo veiklos efektyvumas dabartinėje dinamiškoje aplinkoje priklauso nuo teikiamų paslaugų kokybės rodiklių, kuriuos būtina nuolat analizuoti ir vertinti. Tik mokydamiesi ir patys keliaudami kultūros keliu Baltų kelias įgyjame įsimintiną kultūrinę patirtį. Projekto “Tyrinėk baltus LLI-447” komanda organizavo dar vieną turizmo paslaugų kokybės vertinimo mokymų išvyką  į Aukštaitijos žemes.

Kelionės dalyviai išklausę trumpą paskaitą ir susipažinę su Baltų kelio standartizavimo klausimynu, turėjo galimybę vertinti teikiamų paslaugų kokybę įvairiose srityse. Ankstų rytą ekspertų komanda pajudėjo iš Šiaulių į ežeringą Aukštaitijos kraštą. Pirmasis grupės pasiektas kelionės taškas – nuostabus miestas Molėtai. Išbandę Molėtų turizmo ir informacijos centre siūlomas virtualias pramogas, dalyviai patraukė aplankyti Molėtų miesto įžymybių. Žingsniuojant taku palei Pastovio ir Pastovėlio ežerus, pamatyta puiki infrastruktūra, poilsio ir pramogų zonos pritaikytos miesto gyventojams ir svečiams. Dalyviai išmaišę Molėtus, pajudėjo į Alkūnų sodybą,  seną autentišką trobą statytą 1931m., renovuotą ir pritaikytą šiuolaikiškam žmogui, kurioje laukė vakarienė ir trumpas atokvėpis prieš naktinę edukaciją Lietuvos etnokosmologijos muziejuje –  žvaigždžių stebėjimą naktiniame danguje. Po įspūdingų vaizdų, įdomiausių faktų ir naujų žinių vėlyvą naktį dalyviai grįžo poilsiui į kaimo turizmo sodybą.

Antrąją dieną kiek pavargę, bet vis dar kupini gerų emocijų, pasistiprinę sočiais pusryčiais dalyviai grįžo į Lietuvos etnokosmologijos muziejų išbandyti ir įvertinti antrąją programos dalį. Vertintojai dalyvavo edukacijoje apie žmogaus ryšius su kosminiu pasauliu, etninius ryšius, astronomiją. Tai pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje! Prikaupę žinių apie kosmosą ir  ne tik dalyviai pajudėjo link žemiškesnių dalykų – nuostabios Aukštaitijos gamtos, garsėjančios nesuskaičiuojamais ežerais ir ežerėliais, piliakalniais ir kalvomis.

Mokymų paskutinis, bet ne prasčiausias vertinamas objektas – modernus, interaktyvus Senovinės bitininkystės muziejus Stripeikiuose. Dalyviai muziejų įvertino kaip „didžiulė vyšnia ant torto“.

2022-05-23 KURŠIŲ KRAŠTO PASLAPTYS: NUO DIDINGŲ PILIAKALNIŲ IKI LIETUVIŠKŲ PASAKŲ

Kaip išreikštas praeities santykis su dabartimi? Ar reiškinys, objektas (visomis prasmėmis – paslauga, prekę, produktas…) turi prigimtinę, būdingą, autentišką raišką, identitetą? Ar tai, kas eksponuojama gali būti suprantama, kaip procesas, kuris veda į autentiškumą, identitetą; ar gali būti suprantama, suvokiama kaip prigimtinis identitetas? Ar išbandytos edukacijos turi ryšį su baltų kultūra? Baltų paveldo/kultūros socializavimas (skleidimas, perdavimas, nukreipimas ir kt.). Koks gautų paslaugų pritaikymo įvairiems lankytojų poreikiams lygis, įskaitant mažų vaikų poreikius? Į šiuos ir dar daugiau klausimų atsakinėjo šiauliečių grupė lankydama kuršių krašto objektus ir išbandydama teritorijoje siūlomas paslaugas.

Kelionės dalyviai susipažinę su Baltų kelio standartizavimo klausimynu, turėjo galimybę vertinti įvairias sritis. Pirmoji diena prasidėjo saldžiai edukacinėje programoje pas darnaus turizmo (vietiniai produktai, žaliavos ir ištekliai), Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklo turėtojus Daivą ir Donatą Abručius medaus ūkyje „Medaus klėtelė“. Vėliau dalyviai patikrino didžiausio Lietuvoje riedulio Barstyčių akmens tvirtumą ir apimtį, įsivaizdavo ir pasižvalgė nuo Apuolės piliakalnio, Kuršių genties istorijos muziejuje prisilietė prie kuršių įkapių replikų, išragavo specifinę kuršišką virtuvę, apžiūrėjo Vaclovo Into akmenų muziejaus dalį (viskam apeiti prireiktų kelių dienų), aplankė Šilalės kūlį, pasakojant įdomias istorijas Pilsots rekonstrukcijos klubo nariui Benui Šimkui ir vakarą užbaigė Orvidų muziejuje – sodyboje. Pastarojoje liko nakvoti.

Antros dienos tempas buvo ne ką mažesnis: ryte aplankyta Lietuvos tundra – Šauklių riedulynas Salantų regioniniame parke, vėliau ant kuršių Ceklio žemės Imbarės piliakalnio pristatyta unikali ir didinga kuršių istorija, prisiliesta prie radinių, išbandytas autentiškas gintaro apdorojimas (šlifavimas plekšnės oda, pjovimas lino siūlu, gręžimas specialiu rankiniu grąžtuku), išbandyta net gintaro trauktinė, nukeliauta iki Andulių piliakalnio (Kretingos pilies istorinė vieta), kur ne tik išgirstos istorijos, bet ir apžiūrėtos ir net išbandytos to meto karybos ginkluotės replikos. Pasigrožėta Andulių griautinio kapo Nr. 1 rekonstruotu kirviu ir duriamuoju peiliu, kuršiška juvelyrika ir net siūlų dažymo specifika.

Nors turistai jautėsi išsekę ir pavargę dėl paslaugų gausos per mokymų dienas, vis tik teigiamai įvertino objektus ir pažadėjo sugrįžti aplankyti dar objektų, kuriuos rekomendavo gidai, muziejų darbuotojai ar edukacinių programų vedėjai.

2022-05-05 Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų Moterų tinklo verslininkių įspūdžiai iš mokymų “Baltų kultūros paslaugų kokybės vertinimas“

Atėjus pavasariui ir šylant orams  projekto “Tyrinėk baltus LLI-447” komanda organizavo dar vieną turizmo paslaugų kokybės vertinimo mokymų išvyką. Džiugiai nusiteikusios į kelionę leidosi Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų Verslo moterų tinklo narės, pažinti – įvertinti teikiamų paslaugų kokybę.

Norėdami parodyti ir suprasti kaip produktų, paslaugų teikėjai ir lankytojai (vartotojai) yra susiję turistiniame kontekste ir kaip sukurti vienodą ar bent panašų supratimą apie kokybės privalumus ar trūkumus, suburta suaugusių ekspertų grupė leidosi į dvi dienas trukusią, mokymų kelionę pajūrio krašte, pasineriant į kuršių genties kultūros subtilybes.

Šiaulių VMT narių kolektyvas vertino Plungėje teikiamas paslaugas, kurios paliko puikius įspūdžius: Žemaičių dailės muziejus pasitiko kultūrine ir istorine įvairove. Pasivaikščiojus nuostabiame Oginskių rūmų parko ansamblyje, dalyviais išbandė savo jėgas kurdami sėkmės autentišką amuletą. Klausydamiesi  tekstilininkės pasakojimų, mintimis buvo nukeltos į senuosius kuršių amatų paslaptys, pabandė šio amato subtilybes. Gomurius malonino greta Babrungo krioklio.

Antros dienos mokymai persikėlė į Palangą. Palanga ir gintaras – neatsiejami, tad savarankiškai pražygiavusios jūros pakraščiu išbandė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Palangos Gintaro muziejaus edukaciją „Baltų ženklų simboliai ir vaizdiniai“. Gintaras, liudijantis senuosius laikus ir savyje atskleidžiantis daugybę juose įamžintų ženklų, pasakoja savo istorijas, kurias  atpasakojo gidas.

Grįžinėjat ir kaip gi nepalankyti nuostabiųjų Žemaitijos gamtos perlų – Žemaitijos nacionalinis parko,  Siberijos pelkės pažintinis tako bei Platelių ežero.

Naujai atrasta Baltiška pasaulėjauta, Baltų meniniai simboliai, perimami iš kartos į kartą, senosios kultūros paveldas ir jame išlikę prasminiai ženklai ne vieną dalyvę paskatino iš naujo permąstyti šį palikimą. Ir puoselėti nuostabią praeitį, kuri mus visus sieja.

2022-04-03/04 PROJEKTO ,,TYRINĖK BALTUS“ IŠVYKĄ Į SĖLIŲ ŽEMES

Keliautojų patogumui skirtų paslaugų ir produktų (ištekliai, procesai, personalas, aptarnavimas ir lt.) aukšta kokybė lankytojų akyse didina kultūros paveldo pažintinę vertę, sustiprina keliautojų kultūrinį patyrimą, skatina grįžti į lankytas kultūros kelio vietoves. Tik mokydamiesi ir patys keliaudami kultūros keliu Baltų kelias įgyjame įsimintiną kultūrinę patirtį.

Norėdami parodyti ir suprasti kaip produktų, paslaugų teikėjai ir lankytojai (vartotojai) yra susiję turistiniame kontekste ir kaip sukurti vienodą ar bent panašų supratimą apie kokybės privalumus ar trūkumus, suburta suaugusių ekspertų grupė leidosi į dvi dienas trukusią, mokymų kelionę Aukštaitijos krašte, lankant senųjų Sėlių žemes.

Asmenys tyrinėjo ir bandė įspėti sėlių žemių paslaptis bei įvertinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę. Dviejų dienų darnaus ir tvaraus kultūros kelio bei jo vietovių kokybės standartų ieškojimu ir atradimu išbandytos įvairiausios paslaugos: nuo protėvių gyventų vietovių tyrinėjimo iki etnografiniu kulinariniu paveldu virtusia edukacija.

Uoginių amatų centras, kuriame mus pasitiko malonia pilvui ir gomuriui „Pakišuolio“ edukacija,  sukomės ratu giedant archajiškas senąsias sutartines Kupiškio marių fone ant Aukštupėnų piliakalnio, nagrinėjomės Kupiškio etnografiniame muziejuje ekspozicijose saugomais objektais, grožintis  atsiveriančiais vaizdais nuo Velikuškių II piliakalnio mėginome įsivaizduoti senųjų genčių gyvenimą, išbandyta nakvynė kultūros paveldo objektų teritorijoje, aptartos ir vertintos gamtos objektų pristatymo visuomenei galimybių prie Sartų ežero, Bradesių  ir Stelmužės ąžuolų, savomis kojomis patikrinti Šavašos pažintinio tako skardžiai ir klausyta vietinio gido pasakojimų.

Vertinant Baltų kelio kūrėjų pasiūlytą paslaugų kokybę, džiaugėmės plėtojama turizmo infrastruktūra ir  galimybe prisiliesti prie baltų kultūros ir išbandyti kultūros amatus. Puikiai pažįstamuose šiandien turistų lankomuose objektuose stengtasi įminti kuo daugiau baltų kultūros paslapčių: ieškoma baltų mitologijos apraiškų šiuolaikiniame gyvenime.

Skatiname ir jus keliauti ir pažinti nepelnytai pamirštas mūsų pačių šaknis.

2021-03-21 | ŠIAULIŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS ATASKAITA 

Kovo 16 d. vyko Šiaulių m. VVG narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 5 atstovai iš Šiaulių, prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių pramonininkų asociacijos, Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos ,,Apskritasis stalas“, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“. Asociacijos nariai bendru sutarimu patvirtino Šiaulių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo už 2021 m. ir Šiaulių m. VVG veiklos už 2021 m. ataskaitas.

Plačiau apie Šiaulių m. VVG http://www.siauliaivvg.lt/

Smulkesnę informaciją teikia Šiaulių m. VVG projekto vadovė Diana Armalienė, tel. +370 606 04 462, el.p. vvgsiauliai@gmail.com

Su Šiaulių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita už 2021 m. galite susipažinti čia: