2018 metais kovo 13 dieną vyko projekto „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“ partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo projekto galimybių studijų rengėjai iš Lietuvos (Vykintas Vaitkevičius) ir Latvijos (Normunds Jērums, Andris Grīnbergs, Artis Gustovskis). Galimybių studija – tai projekto metu ekspertų, mokslininkų, istorikų vykdoma teritorijos analizė, kurios metu atrenkami objektai, vietovės, šventvietės, paslaugos ir kita, kas susiję su baltų kultūra, tradicijomis, apraiškomis. Šis susitikimas inicijuotas tam, kad galimybių studijų rengėjai pristatytų nuveiktus darbus, atliktas analizes, galėtų kartu apsibrėžti, suderinti visos projekto teritorijos ypatumus, ribas, kuriuose yra daugiausia baltų kultūros apraiškų, numatytų, kuriose vietose kuriamas maršrutas „Baltų kelias“ galėtų susijungti, sudarant vieną bendrą baltų kultūrą atskleidžiantį bei Lietuvos ir Latvijos teritorijas sujungiantį turistinį maršrutą.
Lietuvos teritoriją analizuojančios komandos atstovas, humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Vykintas Vaitkevičius pristatė vertinimo kriterijus, pagal kuriuos atrenka baltų kultūrai svarbius objektus. Pasak jo, visos vietos yra be galo skirtingos: vienos daugiau reikšmingos baltų kultūros, kitos – mažiau, vienos vietos lengvai pasiekiamos turistams, kitos – ne. Į kuriamą turistinį maršrutą svarbu įtraukti ne tik gerai žinomas ir lengvai prieinamas vietas, tačiau būtina plėstis ir mažoms turistų grupėms turime pasiūlyti naujų vietų, kurios galbūt ir nėra taip lengvai pasiekiamos, bet yra ypač reikšmingos baltų kultūrai. V. Vaitkevičius pabrėžė, kad Lietuvos teritorijoje pati didžiausia objektų grupė yra XIV-XV a. baltų genčių palikimas, todėl kelyje matysime šių amžių objektų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuose atsižvelgia galimybių studijos komanda, analizuojanti Lietuvos projekto teritoriją – prieinamumas, kompleksiškumas, supanti infrastruktūra, vizualumas, estetika, istorinė reikšmė. Šiuo metu, pagal kriterijus, jau yra įvertinti 260 objektai, vietos svarbios baltų kultūrai.
Mokslininkas iš Latvijos, atstovaujantis Žiemgalės regiono galimybių studijos atstovus, pristatė kiek kitokius objektų, baltų kultūros paveldo, vietovių vertinimo kriterijus. Nors Lietuvos ir Latvijos kultūras, istoriją sieja bendra praeitis, taip pat ir baltų kultūra, tačiau analizė atliekama kitokia. Pirmiausia prioritetas teikiamas viskam, kas nors kiek susiję su baltų kultūra – gyvenamos vietos, gyventojų veikla, portai. Pasak jo, vietos turi būti asocijuojamos su objektais ir tikromis istorijomis. Antra prioritetinė kategorija – vietos, prie kurių sunku prieiti, tačiau objektai esantys šiose teritorijose verti pagarbos. Ir trečioji kategorija – tai vietos kurios netiesiogiai susijusios su baltų kultūra, pavyzdžiui amatai. Anot mokslininko, visai nesvarbu, kad skiriasi vertinimo kriterijai, svarbu, kad galutinis rezultatas tenkintų lankytojų, turistų poreikius bei atskleistų baltų kultūros prasmę.
Susitikimo metu aptarti ne tik pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos yra atrenkami objektai, vietovės, edukacinės programos, bet ir akcentuota, kad visas tarptautinis turistinis maršrutas turi būti įdomus, baltų kultūrą pateikti inovatyviais, šiuolaikiniam keliautojui priimtinais būdais. Maršrutas, jungiantis Latvijos ir Lietuvos teritorijas turi būti patogus šeimoms, mažoms turistų grupėms bei indvidualiai keliaujantiems asmenims. Objektai, vietovės turėtų būti skirtingos ir tuo pačiu klasifikuojamos, kad keliautojai galėtų aiškiai matyti vietovės, objekto paskirtį ir laisvai pasirinkti, kurias vietas aplankyti.
Nacionalinė regionų plėtros agentūra 