Nacionalinė regionų plėtros agentūra

Suomijos Kuopijo mieste vyko projekto „ReNutriWater“ partnerių susitikimas aptarti technologinius eksperimentinių iniciatyvų parametrus. Susitikime daug dėmesio buvo skiriama eksperimentinių iniciatyvų darbo grupių planams tikslinti. Per dvi dienas dalyviai išklausė projekto partnerių pristatymus, naujausius eksperimentinių iniciatyvų planus (tyrimų kiekius ir dažnius, tiriamų medžiagų apimtis) ir tvarkaraščius, eksperimentinių iniciatyvų įgyvendinimui sukurtą sistemą ir gaires, taip pat aptarta ir diskutuota apie projekto praktinius įgyvendinimo aspektus, biudžetą ir komunikaciją visose projekto partnerių valstybėse.

Ne mažiau svarbi projekto susitikimo dalis – mokytis pažinti vieni kitus, užmegzti tiesioginius ryšius ir dalyvauti neformaliame žinių perdavime. Faktas, geriausiai tai pasiekti neformalioje aplinkoje ir atsipalaidavus. Susitikimo organizatoriai didžiausiame ir universaliausiame Suomijos taikomųjų mokslų universitetų Savonia suplanavo neišdildomų įspūdžių pilną programą: pristatė moderniausią technologinį vandens tyrimų bazę WaterLab su realiai suplanuoto miestelio nuotekų sistema, išbandomus ateities prototipus ir parodė Kuopijo gamtos grožį. Dalyviams buvo sudarytos galimybės pažintį miestą plaukiojant kruiziniu laivu po Kallavesi ežerą, pastarąjį apžiūrėti nuo Puijo bokšto viršūnės iškilusios 224 metrus, išragauti Suomijos virtuvę.

Norite sužinoti daugiau apie eksperimentines iniciatyvas? Susisiekite su mumis.

Visada džiugu iš projekto dalyvių gauti atgalinį ryšį. Šį kartą dalinamės projekto ,,Gyvenu LT“ dalyvės įspūdžiais.

Papasakokite apie save. Iš kur atvykote?Kiek laiko gyvenate Lietuvoje?

Esu Silva Vardanyan. Su šeima atvykome iš Armėnijos ir čia gyvename jau 8 metus.

Papasakokite apie savo patirtį dalyvaujant „Gyvenu LT“ projekte, ko išmokote, kas pavyko/nepavyko?

Į projektą ,,Gyvenu LT“ atėjau norėdama išmokti lietuvių kalbos. Labai džiugu, kad yra tokių projektų, kurie prisideda prie sėkmingos kitataučių integracijos. (Aut. past. Projekto „Gyvenu LT“ tikslas – palengvinti socialinę atskirtį patiriančių darbingų pabėgėlių ir kitataučių integraciją į bendruomenę ir darbo rinką.) Projekto metu išmokau lietuvių k. pagrindų, taip pat su projekto vadovių rekomendacijomis turėjau galimybę išvykti į Italiją.

‌Į Italiją vykote kartu su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Papasakokite, su kokiu projektu vykote? Ką veikėte Italijoje ir pan.

Nacionalinės regionų plėtros agentūros direktorė Aida rekomendavo prisijungti prie Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų projekto ,,ATHENA“. (Aut. past. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų AMIF projekto ATHENA tikslas- prisidėti prie imigrančių moterų ekonominės ir socialinės integracijos į ES visuomenę, gerinant joms skirtas verslumo skatinimo paslaugas ir sukuriant joms specifinį verslo pradžios kelią). Į Italiją vykome su šio projekto motyvaciniu, bendradarbiavimo renginiu.

Esu labai dėkinga už visas patirtis ir suteiktas galimybes Nacionalinei regionų plėtros agentūrai ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Italijoje gavau puikų įkvėpimą ir išmokau nugalėti savo baimes ir eiti pirmyn. Projektų metu išmokau nebijoti jokių kliūčių ir judėti pirmyn.

Lietuvių patarlė byloja „Gera pradžia – puse darbo“. Dėl darbų kiekio kaži ar tiek nudirbome, bet tikslus ir iššūkius išsikėlėme didelius.
Agentūra kartu su 4 partneriais iš Estijos (Estonia War museum – General Laidoner Museum), Švedijos (Museum of Västervik), Suomijos (Forum Marinum Foundation) ir Lenkijos (Balteus Foundation) pradėjo įgyvendinti Inttereg Baltic Sea regions programos mažąjį projektą #001 BaMuR „Baltic Museum Resilience: Resilient museum and memory institutions of resilient sociaties in the Baltic Sea Region“ (Baltijos jūros šalių muziejų atsparumas: Baltijos jūros regiono atsparūs muziejai ir atminties institucijos) siekiant sukurti muziejams ir atminimo institucijoms atsparumo krizėms įrankių rinkinį.
Simboliška, bet visi partneriai gyvai 2022-11-22/23 susitikome, Viimsi dvare, kuriame gyveno Vilniuje studijų metais susitikę estas Johan Laidoner kartu su žmona lenkaite Maria Kruszewska, o dabar įkurtas Estijos karo muziejus (Eesti Sõjamuuseum Kindral Laidoneri Muuseum).
Per dvi dienas aptarti projekto įgyvendinimo klausimai, diskutuota veiklų ir rezultatų pasiskirstymo tarp partnerių, išsikelti iššūkiai iki kada pasiekti rezultatus, išanalizuoti programos administravimo ir finansiniai aspektai., pasidalinta atsakomybėmis.

Lijana Simsonienė – jauna perspektyvi moteris, kuri atvyko pas  mus siekdama išbandyti ir patikrinti savo įgyjamas žinias studijų metu, bei „pasimatuoti“ studijuojamą profesiją. Lijana dalyvaudama projekte „Praktinių įgūdžių artelė“ įgija profesinių įgūdžių darbo vietoje.

Papasakokite apie save.

Esu Lijana Simsonienė, Šiaulių valstybinės kolegijos Socialinio darbo studijų programos, 2 kurso studentė.

Iš kur sužinojote apie Nacionalinę regionų plėtros agentūrą ir projektą ,,Praktinių įgūdžių artelė”?

Apie Nacionalinę regionų plėtros agentūrą ir projektą ,,Praktinių įgūdžių artelė” sužinojau iš Šiaulių valstybinės kolegijos, Socialinio darbo katedros vedėjos Neringos Povilaitienės. Būtent ji papasakojo apie šią įstaigą ir jos vykdomą veiklą. Šią įstaigą katedros vedėja rekomendavo kaip vietą, kurioje galėčiau atlikti pameistrystę (pameistrystė– profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją) įsijungiant į projektą ,,Praktinių įgūdžių artelė” ir taip save išbandyti, pritaikyti studijų metu įgytas žinias ir toliau tobulėti.

Papasakokite apie savo darbo dieną pameistrystės metu. Kokias užduotis teko atlikti?

Įgijau nepamainomos patirties – turimas teorines žinias galiu pritaikyti praktiškai, nes projektų dalyviams taikomos bendrosios socialinės paslaugos: informavimas, konsultavimas, ir tai tiesiogiai susiję su būsimu darbu. Dalyvavimas projekte ,,Praktinių įgūdžių artelė” leido pajusti socialinį antrepreneriškumą, įsitraukiant į patį procesą, padėti rūpimais klausimais ,,čia ir dabar“, pamatyti pasiektus rezultatus. O rezultatai labai džiuginantys – įgalinimas duoda apčiuopiamus rezultatus: matoma sėkminga integracija į visuomenę, projekto dalyviai tampa savarankiškesni, mažiau priklausomi nuo kitų asmenų. Projekto ,,Gyvenu LT“ diskusija, kurioje teko dalyvauti ir man, tik patvirtino koks svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas – kaip laiku surengta įvairių institucijų, organizacijų diskusija išsprendžia daugelį klausimų.

‌Ką išmokote/sužinojote naujo pameistrystės metu?

Sužinota ir išmokta daug. Išsiplėtė pažinčių ratas, sustiprintos užsienio, šiuo atveju rusų kalbos žiniosi, nes daug teko dirbti su projekto ,,Gyvenu LT” dalyviais. Išmokta į problemas žiūrėti socialinio darbuotojo akimis, rasti problemų sprendimo būdus praktiškai – ne teoriniame lygmenyje. 

‌Ką pasakytum kitiems praktikantams, savanoriams ar projektų dalyviams prieš čia ateinat? Arba gal nori ką nors pasakyti įstaigos darbuotojams?

Ką pasakyčiau kitiems norintiems savanoriauti ar atlikti praktiką šioje įstaigoje? Nebijoti naujovių, nežinomumo, bandykite save realizuoti visose, net ir sau nežinomose srityse, nes geriausias gyvenimo mokytojas patirtis! O tokios neįkainojamos patirtys tik patvirtina ar teisingame kelyje esi. 

Įstaigos darbuotojams nuoširdus Ačiū ! Be galo šiltas, nuoširdus kolektyvas. Lankstūs, atviri idėjoms, neabejingi kitų, kitataučių nelaimėms. Kolektyve jautiesi kaip šeimoje, kurioje rūpinasi vieni kitais! Be galo gera jaustis šios įstaigos dalimi ir, žinoma, dėkoju už visas patirtis.

Dėkojame Lijanai už pasidalinimą įspūdžiais.

Žinios ir kultūra. Kaip jos papildo viena kitą? Kada į kultūrą įtraukti vaikus ir ko iš šio proceso gali pasimokyti suaugusieji? Taigi dažnesnis sąlytis su kultūra – lankymasis muziejuje, galerijoje, edukacijų centruose – suteikia galimybę patirti įvairesnių emocijų, suformuoja subalansuotą ir įvairiapusiškesnį požiūrį.

Siekdami vaikams suteikti galimybę pažinti prigimtinę baltų kultūrą, išsikėlėme tikslą organizuoti išvykstamuosius mokymus vaikams projekte “Tyrinėk baltus”. Kultūra vaikams „prasideda“ tuo metu, kai jie pradeda suvokti, kas yra dabartis ir praeitis. Suvokimas vystosi nuo 0 iki 4-erių metų, taigi, lankytis su vaikais muziejuje ankstyvoje vaikystėje yra puikus būdas supažindinti juos su įvairia estetika. Vaikai turi nuostabių stebėjimo įgūdžių ir mėgaujasi muziejaus tyrinėjimu, pasitelkdami visas savo jusles.

Pasitelkdami visus pojūčius ir vaikų imlumą naujovėms, dideliu tempu jau įpusėjome išvykstamuosius vaikų mokymus. Aplankytos kelios skirtingos kryptys, susipažinta su to krašto gamtos kultūriniais paveldo objektais, ištyrinėti informatyvūs lankytojų centrai ir išmėginta ne viena edukacija. Daugybė nuostabių įspūdžių, vaikų juoko ir pedagogų dėkingumo už sudarytą galimybę mokytis kitoje aplinkoje, galimybę keliauti, pažinti, atrasti. Dar daug išvykstamųjų mokymų prieš akis, bet po tokių smagių nuotykių laukiame kitų mokymų su vaikais.

Siekiant populiarinant „Baltų kelią“  organizuota šeštoji fotografijos ekspedicija. Pasitelkiant fotografų komandą, ankstyvą karštos vasaros rytą patraukėme į Biržų kraštą. Nors kelionės metu netilo sąmojai dėl nenuspėjamų to krašto žemių ir atsiveriančių smegduobių, kurios bet kurią akimirką prasivėrusios pasiglemžia net namus, ar kitą biržiečių turtą, nepabūgę iššūkių leidomės į nuostabių fotokadrų medžioklę.

Neįsivaizduojamas Biržų kraštas be Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatyto apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Nors vasarą jau buvo stipriai įsibėgėjusi, bet ežerėliuose nepavyko pastebėti rausvų sieros bakterijų kolonijų, kurios šiuos ežerėlius nudažo rausvu atspalviu.

Ekspedicijai tęsiantis fotografai buvo pakviesti edukacijai į Milišiūnų avių ūkį, kuriame  auginamos jau retomis tapusios avių rūšys. Ne tik išgirdome, pamatėme jų skirtumus, bet palietėme ir paragavome puikaus skonio produktų.

Tai, kas vyksta požeme, puikiai pristato Biržų regioninio parko ekspozicija: fotografų akys ir objektyvai galėjo užfiksuoti žmonėms nepastebimus pokyčius po žeme, kurie įtakoją neprognozuojamų smegduobių atsivėrimą. Dalyviai liko nustebinti to krašto žmonių mokėjimu prisitaikyti ir nuostabia gidės iškalba.

Ekspedicijai persikėlus į lauką buvo aplankytas Eko basų kojų takas, pasigrožėta pažintiniais takais ir žymiuoju ilgiausiu pėsčiųjų tiltu Lietuvoje.

Ypatingai karšta diena išsunkė visas jėgas, bet foto ekspedicijos dalyviai ne tik užfiksavo, ką dažnai praleidžia pro akis, bet ir patys turėjo galimybę prisiliesti prie baltų kultūros ir ją išjausti. Puikiai pažįstamuose šiandien turistų lankomuose objektuose stengtasi įminti kuo daugiau baltų kultūros paslapčių: ieškota baltų mitologijos apraiškų šiuolaikiniame gyvenime.