Tris dienas „Įlankos sodyba“ (Molėtų raj.) susirinkę projekto „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“ dalyviai kartu su lektoriais kūrė, interpretavo ir permąstė protėvių paliko paveldo pristatymo galimybes.
Dalyviai mokymuose „vartė“ baltų kultūros paveldo sluoksnius: rinkosi išteklius turistinio produkto kūrimui iš savaiminio medžiagiško baltų paveldo (dažniausiai išlikusio iš gentinio laikotarpio), klausėsi apie rekonstravimo idėjas, kūrybiškai interpretavo, ieškojo unikalios baltų kultūros sluoksnių bendrųjų taškų, analizavo baltų nematerialaus paveldo tradiciją šiuolaikinėje etnografijoje, šifravo etinius ir estetinius pastatų kodus ir „vėrė“ baltų kelio kilpas.
Dalyviai kurdami savo turistinius produktus ir paslaugas, atsiminė legendas, įtraukė senuosius žaidimus, gamtines (geomorfologinio draustinio) kraštovaizdžio savybes.
Laumės, ąžuolas, tritonai, kalbininkas, šaukštelis, burtaženkliai, vakaras – kas siejas šiuos visus žodžius? Mokymų dalyviai rinkdamiesi išteklius įvardijo ir „surišo“ savo idėjas į vieną „Baltų kelio“ scenarijų „Šaukšteliškių pasakotojas“. Ąžuolas tapo jungiamuoju objektu, o pasakojimas nukeldavo į laikus „kai gamta nebuvo per toli“.
Dalyviai kelias dienas bandė rasti atsakymus apie baltus, kai dar nebuvo raštiškų šaltinių, ieškojo savo regione pažįstamų vietų, žemės paviršiuje, vandenyje, pelkėje susijusių su žmonių veikla ir užsikonservavusiomis jos liekanomis, aiškinosi piliakalnių amžių, reikšmes (gyvenamieji, bendruomeniniai, piliavietės ir kt.) ir funkcijas (ypač kompleksuose). Domėjosi, kiek ir ko tyrinėja archeologai, ar interpretuoja ir žiūri tendencijas kaip pvz. pilkapiai buvo nutolę nuo piliakalnio ir pan., kiek archeologija aktuali turistui bei ar atrastiems objektams ieško santykio su rašytine istorija.
Nacionalinė regionų plėtros agentūra 