Tris dienas Klaipėdos ir Telšių apskrities baltų kultūros entuziastai (muziejinininkai, amatininkai, ūkininkai, žygeiviai, savivaldų atstovai) ne tik įdėmiai klausėsi lektorių, diskutavo apie kuriamo turistinio kelio objektų įtraukimo aspektus, kėlė savo idėjas, teikė pasiūlymas, bet fantazavo ir modeliavo paslaugas per algoritmą t.y. kriterijus, kurie tampa varomąja jėga teikiant paslaugas bei jas kuriant.
Mokymų metu lektoriai kūrė sąlygas pabandyti dalyviams įsijausti į savo būsimas paslaugas „Baltų kelyje“: padėjo kurti viziją ir misiją, uždavinėjo provokuojančius klausimus renkantis išteklius, interpretavo išteklių panaudojimo galimybes, ieškojo netikėtumo momentų ir pusiausvyros tarp emocinių dalykų ir racionalumo, kūrė ženklodaros žinutes ir siužetus, išskyrė struktūrines paslaugų dalis.
Dalyviai sutarė, kad kuriant turistinį kelią būtina pabrėžti baltų draugystę su gamta: gyvenimą gamtoje ir su gamta, apeigų vietas (išskyrė galimybes panaudoti šventes), racionalų išteklių tausojimą (sunaudodavo tik tiek, kiek reikia). Patys dalyviai buvo maloniai nustebinti pačių sukurtu regionišku produktu „Beržoro genties klasteris“. “Beržoro genties klasteris” – realiai išjaučiamų paslaugų kompleksas, kurio esmė baltų išgyvenimo strategija (sąšauka su gamta), keliaujant per gamtinius kraštovaizdžius, mitologinius ir legendinius pasakojimus, ieškant „pilių ir piliarožių“, vietinę laukinę virtuvę, ragaujant patiekalus, kurie asimiliavo su šiandienine virtuve.
Kurdami paslaugas dalyviai pabrėžė, kad „Beržoro genties klasteris“ tai ne tik žaidybiniai dalykai, bet ir gyvenimas, ir pragyvenimas. Atitinkamai labai svarbus tampa istorinių/ archeologinių žinių interpretavimas, nes „tobulai procesų neatitaikysim“, bet reikia atrasti “aukso vidurį“.
Nacionalinė regionų plėtros agentūra 