Kaip išreikštas praeities santykis su dabartimi? Ar reiškinys, objektas (visomis prasmėmis – paslauga, prekę, produktas…) turi prigimtinę, būdingą, autentišką raišką, identitetą? Ar tai, kas eksponuojama gali būti suprantama, kaip procesas, kuris veda į autentiškumą, identitetą; ar gali būti suprantama, suvokiama kaip prigimtinis identitetas? Ar išbandytos edukacijos turi ryšį su baltų kultūra? Baltų paveldo/kultūros socializavimas (skleidimas, perdavimas, nukreipimas ir kt.). Koks gautų paslaugų pritaikymo įvairiems lankytojų poreikiams lygis, įskaitant mažų vaikų poreikius? Į šiuos ir dar daugiau klausimų atsakinėjo šiauliečių grupė lankydama kuršių krašto objektus ir išbandydama teritorijoje siūlomas paslaugas.
Kelionės dalyviai susipažinę su Baltų kelio standartizavimo klausimynu, turėjo galimybę vertinti įvairias sritis. Pirmoji diena prasidėjo saldžiai edukacinėje programoje pas darnaus turizmo (vietiniai produktai, žaliavos ir ištekliai), Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklo turėtojus Daivą ir Donatą Abručius medaus ūkyje „Medaus klėtelė“. Vėliau dalyviai patikrino didžiausio Lietuvoje riedulio Barstyčių akmens tvirtumą ir apimtį, įsivaizdavo ir pasižvalgė nuo Apuolės piliakalnio, Kuršių genties istorijos muziejuje prisilietė prie kuršių įkapių replikų, išragavo specifinę kuršišką virtuvę, apžiūrėjo Vaclovo Into akmenų muziejaus dalį (viskam apeiti prireiktų kelių dienų), aplankė Šilalės kūlį, pasakojant įdomias istorijas Pilsots rekonstrukcijos klubo nariui Benui Šimkui ir vakarą užbaigė Orvidų muziejuje – sodyboje. Pastarojoje liko nakvoti.






Antros dienos tempas buvo ne ką mažesnis: ryte aplankyta Lietuvos tundra – Šauklių riedulynas Salantų regioniniame parke, vėliau ant kuršių Ceklio žemės Imbarės piliakalnio pristatyta unikali ir didinga kuršių istorija, prisiliesta prie radinių, išbandytas autentiškas gintaro apdorojimas (šlifavimas plekšnės oda, pjovimas lino siūlu, gręžimas specialiu rankiniu grąžtuku), išbandyta net gintaro trauktinė, nukeliauta iki Andulių piliakalnio (Kretingos pilies istorinė vieta), kur ne tik išgirstos istorijos, bet ir apžiūrėtos ir net išbandytos to meto karybos ginkluotės replikos. Pasigrožėta Andulių griautinio kapo Nr. 1 rekonstruotu kirviu ir duriamuoju peiliu, kuršiška juvelyrika ir net siūlų dažymo specifika.
Nors turistai jautėsi išsekę ir pavargę dėl paslaugų gausos per mokymų dienas, vis tik teigiamai įvertino objektus ir pažadėjo sugrįžti aplankyti dar objektų, kuriuos rekomendavo gidai, muziejų darbuotojai ar edukacinių programų vedėjai.




