Autorius: NRDA

Kiekvienos šiuolaikinės visuomenės vienetas – asmuo, supančią aplinką vertina skirtingai. Turizmo veiklos efektyvumas dabartinėje dinamiškoje aplinkoje priklauso nuo teikiamų paslaugų kokybės rodiklių, kuriuos būtina nuolat analizuoti ir vertinti. Tik mokydamiesi ir patys keliaudami kultūros keliu Baltų kelias įgyjame įsimintiną kultūrinę patirtį. Projekto “Tyrinėk baltus LLI-447” komanda organizavo dar vieną turizmo paslaugų kokybės vertinimo mokymų išvyką  į Aukštaitijos žemes.

Kelionės dalyviai išklausę trumpą paskaitą ir susipažinę su Baltų kelio standartizavimo klausimynu, turėjo galimybę vertinti teikiamų paslaugų kokybę įvairiose srityse. Ankstų rytą ekspertų komanda pajudėjo iš Šiaulių į ežeringą Aukštaitijos kraštą. Pirmasis grupės pasiektas kelionės taškas – nuostabus miestas Molėtai. Išbandę Molėtų turizmo ir informacijos centre siūlomas virtualias pramogas, dalyviai patraukė aplankyti Molėtų miesto įžymybių. Žingsniuojant taku palei Pastovio ir Pastovėlio ežerus, pamatyta puiki infrastruktūra, poilsio ir pramogų zonos pritaikytos miesto gyventojams ir svečiams. Dalyviai išmaišę Molėtus, pajudėjo į Alkūnų sodybą,  seną autentišką trobą statytą 1931m., renovuotą ir pritaikytą šiuolaikiškam žmogui, kurioje laukė vakarienė ir trumpas atokvėpis prieš naktinę edukaciją Lietuvos etnokosmologijos muziejuje –  žvaigždžių stebėjimą naktiniame danguje. Po įspūdingų vaizdų, įdomiausių faktų ir naujų žinių vėlyvą naktį dalyviai grįžo poilsiui į kaimo turizmo sodybą.

Antrąją dieną kiek pavargę, bet vis dar kupini gerų emocijų, pasistiprinę sočiais pusryčiais dalyviai grįžo į Lietuvos etnokosmologijos muziejų išbandyti ir įvertinti antrąją programos dalį. Vertintojai dalyvavo edukacijoje apie žmogaus ryšius su kosminiu pasauliu, etninius ryšius, astronomiją. Tai pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje! Prikaupę žinių apie kosmosą ir  ne tik dalyviai pajudėjo link žemiškesnių dalykų – nuostabios Aukštaitijos gamtos, garsėjančios nesuskaičiuojamais ežerais ir ežerėliais, piliakalniais ir kalvomis.

Mokymų paskutinis, bet ne prasčiausias vertinamas objektas – modernus, interaktyvus Senovinės bitininkystės muziejus Stripeikiuose. Dalyviai muziejų įvertino kaip „didžiulė vyšnia ant torto“.

Kaip išreikštas praeities santykis su dabartimi? Ar reiškinys, objektas (visomis prasmėmis – paslauga, prekę, produktas…) turi prigimtinę, būdingą, autentišką raišką, identitetą? Ar tai, kas eksponuojama gali būti suprantama, kaip procesas, kuris veda į autentiškumą, identitetą; ar gali būti suprantama, suvokiama kaip prigimtinis identitetas? Ar išbandytos edukacijos turi ryšį su baltų kultūra? Baltų paveldo/kultūros socializavimas (skleidimas, perdavimas, nukreipimas ir kt.). Koks gautų paslaugų pritaikymo įvairiems lankytojų poreikiams lygis, įskaitant mažų vaikų poreikius? Į šiuos ir dar daugiau klausimų atsakinėjo šiauliečių grupė lankydama kuršių krašto objektus ir išbandydama teritorijoje siūlomas paslaugas.

Kelionės dalyviai susipažinę su Baltų kelio standartizavimo klausimynu, turėjo galimybę vertinti įvairias sritis. Pirmoji diena prasidėjo saldžiai edukacinėje programoje pas darnaus turizmo (vietiniai produktai, žaliavos ir ištekliai), Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklo turėtojus Daivą ir Donatą Abručius medaus ūkyje „Medaus klėtelė“. Vėliau dalyviai patikrino didžiausio Lietuvoje riedulio Barstyčių akmens tvirtumą ir apimtį, įsivaizdavo ir pasižvalgė nuo Apuolės piliakalnio, Kuršių genties istorijos muziejuje prisilietė prie kuršių įkapių replikų, išragavo specifinę kuršišką virtuvę, apžiūrėjo Vaclovo Into akmenų muziejaus dalį (viskam apeiti prireiktų kelių dienų), aplankė Šilalės kūlį, pasakojant įdomias istorijas Pilsots rekonstrukcijos klubo nariui Benui Šimkui ir vakarą užbaigė Orvidų muziejuje – sodyboje. Pastarojoje liko nakvoti.

Antros dienos tempas buvo ne ką mažesnis: ryte aplankyta Lietuvos tundra – Šauklių riedulynas Salantų regioniniame parke, vėliau ant kuršių Ceklio žemės Imbarės piliakalnio pristatyta unikali ir didinga kuršių istorija, prisiliesta prie radinių, išbandytas autentiškas gintaro apdorojimas (šlifavimas plekšnės oda, pjovimas lino siūlu, gręžimas specialiu rankiniu grąžtuku), išbandyta net gintaro trauktinė, nukeliauta iki Andulių piliakalnio (Kretingos pilies istorinė vieta), kur ne tik išgirstos istorijos, bet ir apžiūrėtos ir net išbandytos to meto karybos ginkluotės replikos. Pasigrožėta Andulių griautinio kapo Nr. 1 rekonstruotu kirviu ir duriamuoju peiliu, kuršiška juvelyrika ir net siūlų dažymo specifika.

Nors turistai jautėsi išsekę ir pavargę dėl paslaugų gausos per mokymų dienas, vis tik teigiamai įvertino objektus ir pažadėjo sugrįžti aplankyti dar objektų, kuriuos rekomendavo gidai, muziejų darbuotojai ar edukacinių programų vedėjai.

Atėjus pavasariui ir šylant orams  projekto “Tyrinėk baltus LLI-447” komanda organizavo dar vieną turizmo paslaugų kokybės vertinimo mokymų išvyką. Džiugiai nusiteikusios į kelionę leidosi Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų Verslo moterų tinklo narės, pažinti – įvertinti teikiamų paslaugų kokybę.

Norėdami parodyti ir suprasti kaip produktų, paslaugų teikėjai ir lankytojai (vartotojai) yra susiję turistiniame kontekste ir kaip sukurti vienodą ar bent panašų supratimą apie kokybės privalumus ar trūkumus, suburta suaugusių ekspertų grupė leidosi į dvi dienas trukusią, mokymų kelionę pajūrio krašte, pasineriant į kuršių genties kultūros subtilybes.

Šiaulių VMT narių kolektyvas vertino Plungėje teikiamas paslaugas, kurios paliko puikius įspūdžius: Žemaičių dailės muziejus pasitiko kultūrine ir istorine įvairove. Pasivaikščiojus nuostabiame Oginskių rūmų parko ansamblyje, dalyviais išbandė savo jėgas kurdami sėkmės autentišką amuletą. Klausydamiesi  tekstilininkės pasakojimų, mintimis buvo nukeltos į senuosius kuršių amatų paslaptys, pabandė šio amato subtilybes. Gomurius malonino greta Babrungo krioklio.

Antros dienos mokymai persikėlė į Palangą. Palanga ir gintaras – neatsiejami, tad savarankiškai pražygiavusios jūros pakraščiu išbandė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Palangos Gintaro muziejaus edukaciją „Baltų ženklų simboliai ir vaizdiniai“. Gintaras, liudijantis senuosius laikus ir savyje atskleidžiantis daugybę juose įamžintų ženklų, pasakoja savo istorijas, kurias  atpasakojo gidas.

Grįžinėjat ir kaip gi nepalankyti nuostabiųjų Žemaitijos gamtos perlų – Žemaitijos nacionalinis parko,  Siberijos pelkės pažintinis tako bei Platelių ežero.

Naujai atrasta Baltiška pasaulėjauta, Baltų meniniai simboliai, perimami iš kartos į kartą, senosios kultūros paveldas ir jame išlikę prasminiai ženklai ne vieną dalyvę paskatino iš naujo permąstyti šį palikimą. Ir puoselėti nuostabią praeitį, kuri mus visus sieja.

Keliautojų patogumui skirtų paslaugų ir produktų (ištekliai, procesai, personalas, aptarnavimas ir lt.) aukšta kokybė lankytojų akyse didina kultūros paveldo pažintinę vertę, sustiprina keliautojų kultūrinį patyrimą, skatina grįžti į lankytas kultūros kelio vietoves. Tik mokydamiesi ir patys keliaudami kultūros keliu Baltų kelias įgyjame įsimintiną kultūrinę patirtį.

Norėdami parodyti ir suprasti kaip produktų, paslaugų teikėjai ir lankytojai (vartotojai) yra susiję turistiniame kontekste ir kaip sukurti vienodą ar bent panašų supratimą apie kokybės privalumus ar trūkumus, suburta suaugusių ekspertų grupė leidosi į dvi dienas trukusią, mokymų kelionę Aukštaitijos krašte, lankant senųjų Sėlių žemes.

Asmenys tyrinėjo ir bandė įspėti sėlių žemių paslaptis bei įvertinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę. Dviejų dienų darnaus ir tvaraus kultūros kelio bei jo vietovių kokybės standartų ieškojimu ir atradimu išbandytos įvairiausios paslaugos: nuo protėvių gyventų vietovių tyrinėjimo iki etnografiniu kulinariniu paveldu virtusia edukacija.

Uoginių amatų centras, kuriame mus pasitiko malonia pilvui ir gomuriui „Pakišuolio“ edukacija,  sukomės ratu giedant archajiškas senąsias sutartines Kupiškio marių fone ant Aukštupėnų piliakalnio, nagrinėjomės Kupiškio etnografiniame muziejuje ekspozicijose saugomais objektais, grožintis  atsiveriančiais vaizdais nuo Velikuškių II piliakalnio mėginome įsivaizduoti senųjų genčių gyvenimą, išbandyta nakvynė kultūros paveldo objektų teritorijoje, aptartos ir vertintos gamtos objektų pristatymo visuomenei galimybių prie Sartų ežero, Bradesių  ir Stelmužės ąžuolų, savomis kojomis patikrinti Šavašos pažintinio tako skardžiai ir klausyta vietinio gido pasakojimų.

Vertinant Baltų kelio kūrėjų pasiūlytą paslaugų kokybę, džiaugėmės plėtojama turizmo infrastruktūra ir  galimybe prisiliesti prie baltų kultūros ir išbandyti kultūros amatus. Puikiai pažįstamuose šiandien turistų lankomuose objektuose stengtasi įminti kuo daugiau baltų kultūros paslapčių: ieškoma baltų mitologijos apraiškų šiuolaikiniame gyvenime.

Skatiname ir jus keliauti ir pažinti nepelnytai pamirštas mūsų pačių šaknis.

Kovo 16 d. vyko Šiaulių m. VVG narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 5 atstovai iš Šiaulių, prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių pramonininkų asociacijos, Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos ,,Apskritasis stalas“, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“. Asociacijos nariai bendru sutarimu patvirtino Šiaulių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo už 2021 m. ir Šiaulių m. VVG veiklos už 2021 m. ataskaitas.

Plačiau apie Šiaulių m. VVG http://www.siauliaivvg.lt/

Smulkesnę informaciją teikia Šiaulių m. VVG projekto vadovė Diana Armalienė, tel. +370 606 04 462, el.p. vvgsiauliai@gmail.com

Su Šiaulių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita už 2021 m. galite susipažinti čia:

Viešoji įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra kartu su partneriais: Šiaulių miesto, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrais ir kolegomis iš Latvijos vyko į keletos dienų kelionę į Stavangerį, Norvegijoje. Stebėti ir išklausyti kolegų iš Stavangerio Universiteto Archeologijos muziejaus gerosios patirties.
Pasisemti žinių, jau ilgą laiką jų vykdomame, analogiškame tarptautiniame projekte „Viking Cultural Rout“.

Susitikimo metu vieni kitiems pristatėme savo projektų veiklas, pasidalinome savo laimėjimaisi, bei patirtais iššūkiais bandant įgyvendinti projektus. Taip pat išklausėme kolegų pristatymus, jų ateities planus ir aptarėme jau gautus rezultatus vykdant ilgalaikę strategiją.

• 

• 

• 

Buvome labai šiltai priimti ten dirbančių žmonių, mums buvo suteikta neįkainojamą galimybę iš arti susipažinti su istorijos interpretavimo subtilumas Archeologijos muziejuje,  galėjome įvertinti kokia didžiulę svarbą užima vaikų ir jaunimo edukavimas nuo pat mažens diegiant jų kultūrinį palikimą bei identitetą. Keliaujant Vikingų kultūros keliais prisilietėme prie Norvegijos karališkosios šeimos artefaktų, tai pat  turėjome galimybę atrasti santykį tarp archeologinių  faktų ir moderniosios komunikacijos muziejuose pasisemti drąsos naujiems iššūkiams.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Tiek puikių akimirkų, emocijų, gerųjų patirčių, pavyzdžių, ir taip reikalingo tikrųjų tikslų išsigryninimo mums. Esame  įkvėpti jų perduotos patirties, namo grįžome pilni jėgų ir idėjų! Labai tikimes,  kad  visą šią nuostabią patirtį sugebėsime panaudoti mūsų darbuose.

• 

•