Atėjus pavasariui ir šylant orams projekto “Tyrinėk baltus LLI-447” komanda organizavo dar vieną turizmo paslaugų kokybės vertinimo mokymų išvyką. Džiugiai nusiteikusios į kelionę leidosi Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų Verslo moterų tinklo narės, pažinti – įvertinti teikiamų paslaugų kokybę.
Norėdami parodyti ir suprasti kaip produktų, paslaugų teikėjai ir lankytojai (vartotojai) yra susiję turistiniame kontekste ir kaip sukurti vienodą ar bent panašų supratimą apie kokybės privalumus ar trūkumus, suburta suaugusių ekspertų grupė leidosi į dvi dienas trukusią, mokymų kelionę pajūrio krašte, pasineriant į kuršių genties kultūros subtilybes.
Šiaulių VMT narių kolektyvas vertino Plungėje teikiamas paslaugas, kurios paliko puikius įspūdžius: Žemaičių dailės muziejus pasitiko kultūrine ir istorine įvairove. Pasivaikščiojus nuostabiame Oginskių rūmų parko ansamblyje, dalyviais išbandė savo jėgas kurdami sėkmės autentišką amuletą. Klausydamiesi tekstilininkės pasakojimų, mintimis buvo nukeltos į senuosius kuršių amatų paslaptys, pabandė šio amato subtilybes. Gomurius malonino greta Babrungo krioklio.
Antros dienos mokymai persikėlė į Palangą. Palanga ir gintaras – neatsiejami, tad savarankiškai pražygiavusios jūros pakraščiu išbandė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Palangos Gintaro muziejaus edukaciją „Baltų ženklų simboliai ir vaizdiniai“. Gintaras, liudijantis senuosius laikus ir savyje atskleidžiantis daugybę juose įamžintų ženklų, pasakoja savo istorijas, kurias atpasakojo gidas.
Grįžinėjat ir kaip gi nepalankyti nuostabiųjų Žemaitijos gamtos perlų – Žemaitijos nacionalinis parko, Siberijos pelkės pažintinis tako bei Platelių ežero.
Naujai atrasta Baltiška pasaulėjauta, Baltų meniniai simboliai, perimami iš kartos į kartą, senosios kultūros paveldas ir jame išlikę prasminiai ženklai ne vieną dalyvę paskatino iš naujo permąstyti šį palikimą. Ir puoselėti nuostabią praeitį, kuri mus visus sieja.
Keliautojų patogumui skirtų paslaugų ir produktų (ištekliai, procesai, personalas, aptarnavimas ir lt.) aukšta kokybė lankytojų akyse didina kultūros paveldo pažintinę vertę, sustiprina keliautojų kultūrinį patyrimą, skatina grįžti į lankytas kultūros kelio vietoves. Tik mokydamiesi ir patys keliaudami kultūros keliu Baltų kelias įgyjame įsimintiną kultūrinę patirtį.
Norėdami parodyti ir suprasti kaip produktų, paslaugų teikėjai ir lankytojai (vartotojai) yra susiję turistiniame kontekste ir kaip sukurti vienodą ar bent panašų supratimą apie kokybės privalumus ar trūkumus, suburta suaugusių ekspertų grupė leidosi į dvi dienas trukusią, mokymų kelionę Aukštaitijos krašte, lankant senųjų Sėlių žemes.
Asmenys tyrinėjo ir bandė įspėti sėlių žemių paslaptis bei įvertinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę. Dviejų dienų darnaus ir tvaraus kultūros kelio bei jo vietovių kokybės standartų ieškojimu ir atradimu išbandytos įvairiausios paslaugos: nuo protėvių gyventų vietovių tyrinėjimo iki etnografiniu kulinariniu paveldu virtusia edukacija.
Uoginių amatų centras, kuriame mus pasitiko malonia pilvui ir gomuriui „Pakišuolio“ edukacija, sukomės ratu giedant archajiškas senąsias sutartines Kupiškio marių fone ant Aukštupėnų piliakalnio, nagrinėjomės Kupiškio etnografiniame muziejuje ekspozicijose saugomais objektais, grožintis atsiveriančiais vaizdais nuo Velikuškių II piliakalnio mėginome įsivaizduoti senųjų genčių gyvenimą, išbandyta nakvynė kultūros paveldo objektų teritorijoje, aptartos ir vertintos gamtos objektų pristatymo visuomenei galimybių prie Sartų ežero, Bradesių ir Stelmužės ąžuolų, savomis kojomis patikrinti Šavašos pažintinio tako skardžiai ir klausyta vietinio gido pasakojimų.
Vertinant Baltų kelio kūrėjų pasiūlytą paslaugų kokybę, džiaugėmės plėtojama turizmo infrastruktūra ir galimybe prisiliesti prie baltų kultūros ir išbandyti kultūros amatus. Puikiai pažįstamuose šiandien turistų lankomuose objektuose stengtasi įminti kuo daugiau baltų kultūros paslapčių: ieškoma baltų mitologijos apraiškų šiuolaikiniame gyvenime.
Skatiname ir jus keliauti ir pažinti nepelnytai pamirštas mūsų pačių šaknis.
Kovo 16 d. vyko Šiaulių m. VVG narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 5 atstovai iš Šiaulių, prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių pramonininkų asociacijos, Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos ,,Apskritasis stalas“, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“. Asociacijos nariai bendru sutarimu patvirtino Šiaulių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo už 2021 m. ir Šiaulių m. VVG veiklos už 2021 m. ataskaitas.
Viešoji įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra kartu su partneriais: Šiaulių miesto, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrais ir kolegomis iš Latvijos vyko į keletos dienų kelionę į Stavangerį, Norvegijoje. Stebėti ir išklausyti kolegų iš Stavangerio Universiteto Archeologijos muziejaus gerosios patirties. Pasisemti žinių, jau ilgą laiką jų vykdomame, analogiškame tarptautiniame projekte „Viking Cultural Rout“.
Susitikimo metu vieni kitiems pristatėme savo projektų veiklas, pasidalinome savo laimėjimaisi, bei patirtais iššūkiais bandant įgyvendinti projektus. Taip pat išklausėme kolegų pristatymus, jų ateities planus ir aptarėme jau gautus rezultatus vykdant ilgalaikę strategiją.
Buvome labai šiltai priimti ten dirbančių žmonių, mums buvo suteikta neįkainojamą galimybę iš arti susipažinti su istorijos interpretavimo subtilumas Archeologijos muziejuje, galėjome įvertinti kokia didžiulę svarbą užima vaikų ir jaunimo edukavimas nuo pat mažens diegiant jų kultūrinį palikimą bei identitetą. Keliaujant Vikingų kultūros keliais prisilietėme prie Norvegijos karališkosios šeimos artefaktų, tai pat turėjome galimybę atrasti santykį tarp archeologinių faktų ir moderniosios komunikacijos muziejuose pasisemti drąsos naujiems iššūkiams.
Tiek puikių akimirkų, emocijų, gerųjų patirčių, pavyzdžių, ir taip reikalingo tikrųjų tikslų išsigryninimo mums. Esame įkvėpti jų perduotos patirties, namo grįžome pilni jėgų ir idėjų! Labai tikimes, kad visą šią nuostabią patirtį sugebėsime panaudoti mūsų darbuose.
Monika Tamošiavičiūtė – jauna perspektyvi mergina, kuri atvyko pas mus tik baigusi anglų kalbos filologijos studijas siekdama „pasimatuoti“ profesiją, įgyti naujų žinių. Monika du mėnesius atliko savanorišką praktiką dalyvaudama projekte „Praktinių įgūdžių artelė“ ir įgijo profesinių įgūdžių darbo vietoje.
Projekto „Praktinių įgūdžių artelė“ tikslas – pagerinti bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų padėtį darbo rinkoje įgyvendinant jų užimtumui didinti skirtas iniciatyvas. Projektas tiesiogiai nukreiptas į šiauliečių profesinių įgūdžių tobulinimą ir specifinių kompetencijų ugdymą bei sąlygų sudarymą įmonėms ugdyti potencialius darbuotojus, jiems suteikti būtinų darbinių įgūdžių ir pasinaudoti galimybę juos įdarbinti. Taip pat prisideda prie neaktyvių bei socialinę atskirtį patiriančių asmenų užimtumo didinimo.
Kviečiame skaityti Monikos įspūdžius atrandant projektą „Praktinių įgūdžių artelė“ ir išbandant projekto veiklas !
Iš kur sužinojote apie VšĮ Nacionalinę regionų plėtros agentūrą? Kas paskatino dalyvauti projekte „Praktinių įgūdžių artelė“?
Apie VšĮ Nacionalinę regionų plėtros agentūrą sužinojau iš pažystamų žmonių. To pasiekoje, pradėjau domėtis ir ieškoti informacijos sužinojau, kad agentūra organizuoja daug įvairiausių įdomių mokymų ir užsiėmimų. Ne išimtis buvo ir projektas „Praktinių įgūdžių artelė. Sužinojusi apie šį projektą atvykau pasidomėti, pasikalbėjau su vadove, kaip viskas vyksta ir ilgai nedvejojusi pasirašiau savanoriškos praktikos sutartį, nes tai man atrodė kaip labai puiki galimybė įgyti žinių ir susiformuoti naujų įgūdžių be to nebuvau numačiusi jokių ateities planų ar kitokios savo realizavimo vizijos.
Kur atlikote savanorišką praktiką?
Savanorišką praktiką atlikau Asociacijoje „Socialinės integracijos centras“, kurio paskirtis yra mažinti socialinę atskirtį visuomenėje, inicijuoti bendradarbiavimą. Niekad prieš tai nebuvau apie jį girdėjusi, bet tai dar labiau paskatino mano smalsumą pasidomėti. Asociacija „Socialinės integracijos centras“ vykdo daug veiklų: vykdomi įvairūs projektai, mokymai, skatina integracijos procesus bei tarptautinį bendravimą.
Papasakokite apie savo darbo dieną savanoriškos praktikos metu. Kokiomis veiklomis teko užsiimti?
Šios savanoriškos veiklos darbotvarkė nebuvo monotoniška, kasdien atlikdavau vis skirtingus darbus ar pateiktas užduotis, pamačiau kaip viskas vyksta įstaigos viduje. Teko savo įgytas anglų kalbos žinias pritaikyti praktikoje, verčiant tekstus juos redaguojant, taip pat gavau galimybę išvykti į komandiruotę užsienyje, ten tiesiogiai vertėjauti partneriams viename iš vykdomų projektų. Taip pat pamačiau kaip vyksta būsimų projektų idėjų generavimas, susipažinau su įvairiausiais projektų aprašais ir dokumentų formomis.
Kas Jums labiausiai patiko atliekant savanorišką praktiką?
Atliekant praktiką labiausiai patiko galimybė dirbti savarankiškai, taip pat draugiškas kolektyvas, kuris labai šiltai priėmė, taip pat galimybė pamatyti projektų veiklą iš arti, bet apibendrinus viską sunku pasakyti tik vieną labiausiai patikusi aspektą, nes visa šioje įstaigoje įgyta patirtis yra tiesiog neįkainojama. Visos patirtys buvo naudingos ir tikrai labai įdomios, todėl, manau, kad visa šita sukaupta patirtis man tikrai pravers ateityje.
Kokią naudą Jums suteikė ši patirtis?
Manau ši patirtis ar bet kuri kita man labai naudinga ieškant darbo, mano mokėjimas komunikuoti tiek gimtąja lietuviu kalba, tiek užsienio anglų kalba pravers gyvenime. Taip pat man labai naudingos šio projekto metu užmegztos pažintys su įvairiais žmonėmis, praktinių įgūdžių įgavimas kurių prireiks įsitvirtinant darbo rinkoje.
Kaip manote, ar atlikta savanoriška praktika Jums pravers ateityje ieškant darbo?
Savanoriška praktika man pravers ieškantis darbo, be abejonės. Kiekviena patirtis, o ypač praktinė, duoda naujų žinių ir suteikia naujų galimybių ir juos yra geriausia „įdarbinti“. Atliekant šią praktiką susiformavo naujų įgūdžių, kurių dėka jaučiuosi labiau savimi pasitikinti, kas tikrai man pravers darbo pokalbio metu.
Ar pakartotumėte šią patirtį? Ko palinkėtumėte kitiems, svarstantiems apie dalyvavimą projekte „Praktinių įgūdžių artelė“?
Tokią patirtį mielai pakartočiau, per ją daug išmokau ir išgirdau. Praktikos dėka papildžiau žinių bagažą. Laikas praleistas darbo vietoje man buvo labai vertingas. Šiuo metu jaučiuosi atradusi naujų savo savybių, išmokusi be galo daug dalykų. O žmonėms, kurie dar tik svarsto ar, bent kada svarstys tokią galimybę sudalyvauti šiame projekte norėčiau pasakyti, kad reikia pabandyti tai pačiam , kokią naudą suteikia tokios galimybės.
Dėkojame Monikai pasidalinus savo patirtimi projekte ir linkime sėkmės, bei nenustoti tobulėti, neprarasti smalsumo ir optimizmo.
Ieškai savęs? Nori išbandyti savo jėgas ir mesti sau iššūkį? Domina neatrastos profesijų platumos? Nori dalyvauti projekte ? Drąsiai rašyk el. p. inovacijos@jnrda.lt
Rugsėjo 22 d. baigėsi net 15 savaičių trukęs tarptautinis kelionių įspūdžių konkursas „Tyrinėk baltus“. Jo metu buvo kviečiama aplankyti ir nufotografuoti bent vieną iš 127 objektų kuršių, žemaičių, žiemgalių, sėlių bei aukštaičių žemėse. Per visą konkurso laikotarpį sulaukta apie 700 nuotraukų. Specialiais prizais apdovanoti 142 gražiausių, „baltiškiausių“ nuotraukų autoriai.
Laimėtojams – prizų įvairovė
Norintieji dalyvauti net 72 Lietuvos ir Latvijos savivaldybes apėmusiame konkurse, lankytinus objektus rinkosi iš specialiai tam sukurto žemėlapio. Šį žemėlapį buvo galima rasti turizmo informacijos centruose, tinklapyje http://www.baltukelias.lt, partnerių interneto svetainėse.
Kiekvieną konkurso savaitę originaliausių nuotraukų autoriams buvo įteikiami išskirtiniai ir praktiški, kelionėms tinkami prizai. Laimėtojai džiaugėsi baltiško raugo keramikos gaminiais, žiemgališkomis lėlėmis, papuošalais iš bronzos, sidabro, akmens ar odos, žolelių arbatos rinkiniais, kurpinėmis, gertuvėmis, kaklaskarėmis ir kt.
Visi nugalėtojai paskelbti „Baltų kelio“ Facebook bei Instagram paskyrose, taip pat tinklapyje www.baltukelias.lt.
Dažniausiai lankomi objektai
Nors kelionių entuziastai ir turėjo gausų lankytinų objektų sąrašą, kai kurios vietovės lankomumu buvo pranašesnės už kitas.
Latvijos Kuržemės dalyje konkurso dalyviai dažniausiai lankė Talsų piliakalnį, Maros kambarius, Ventos rumbą (krioklį), Žiemgalos srityje populiariausias Duobelės piliakalnis su pilies griuvėsiais, Sėloje – Jėkabpilio istorijos muziejus „Sėlių sodyba“.
Lietuvos Kuržemėje dažniausiai lankytas Palangos gintaro muziejus, Birutės kalnas, Kalniškės (Gargždų) piliakalnis, Žemaitijoje mėgstamiausias Šatrijos kalnas bei Jono Mačiulio-Maironio tėviškė, lietuviškojoje Sėlos dalyje – Kirkilų apžvalgos bokštas, Aukštaitijoje – Zarasų apžvalgos ratas, Žiemgaloje – Papilės, Žagarės piliakalniai.
„Tyrinėk baltus“ – daugiau nei tiesiog kelionių konkursas
Konkursas finišavo ypatingu, simboliniu metu – būtent rugsėjo 22 d., kuomet švenčiama Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienis. Organizatoriai tikisi, kad susidomėjimas baltų kultūra ties šia diena nesiliaus, o ateityje – dar labiau sustiprės.
„Kelionių įspūdžių konkursas „Tyrinėk baltus“ žmones paskatino praktiškai, keliaujant domėtis mūsų šaknimis, baltų istorija“.
Konkurso organizatoriai pastebėjo, kad kai kurie rečiau lankomi, tačiau baltų istorijai tikrai labai svarbūs objektai tapo kur kas populiaresni. Jų manymu, šis konkursas – puikus turizmo rinkodaros pavyzdys.
„Baltų kelio“ kelionių įspūdžių konkursą organizatoriai Nacionalinė regionų plėtros agentūra Šiaulių turizmo informacijos centras, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras Kuržemės planavimo regionas, Rundalės rajono taryba ir Žiemgalos planavimo regionas.
Nacionalinė regionų plėtros agentūra 