Nacionalinė regionų plėtros agentūra

Lietuvių patarlė byloja „Gera pradžia – puse darbo“. Dėl darbų kiekio kaži ar tiek nudirbome, bet tikslus ir iššūkius išsikėlėme didelius.
Agentūra kartu su 4 partneriais iš Estijos (Estonia War museum – General Laidoner Museum), Švedijos (Museum of Västervik), Suomijos (Forum Marinum Foundation) ir Lenkijos (Balteus Foundation) pradėjo įgyvendinti Inttereg Baltic Sea regions programos mažąjį projektą #001 BaMuR „Baltic Museum Resilience: Resilient museum and memory institutions of resilient sociaties in the Baltic Sea Region“ (Baltijos jūros šalių muziejų atsparumas: Baltijos jūros regiono atsparūs muziejai ir atminties institucijos) siekiant sukurti muziejams ir atminimo institucijoms atsparumo krizėms įrankių rinkinį.
Simboliška, bet visi partneriai gyvai 2022-11-22/23 susitikome, Viimsi dvare, kuriame gyveno Vilniuje studijų metais susitikę estas Johan Laidoner kartu su žmona lenkaite Maria Kruszewska, o dabar įkurtas Estijos karo muziejus (Eesti Sõjamuuseum Kindral Laidoneri Muuseum).
Per dvi dienas aptarti projekto įgyvendinimo klausimai, diskutuota veiklų ir rezultatų pasiskirstymo tarp partnerių, išsikelti iššūkiai iki kada pasiekti rezultatus, išanalizuoti programos administravimo ir finansiniai aspektai., pasidalinta atsakomybėmis.

Lijana Simsonienė – jauna perspektyvi moteris, kuri atvyko pas  mus siekdama išbandyti ir patikrinti savo įgyjamas žinias studijų metu, bei „pasimatuoti“ studijuojamą profesiją. Lijana dalyvaudama projekte „Praktinių įgūdžių artelė“ įgija profesinių įgūdžių darbo vietoje.

Papasakokite apie save.

Esu Lijana Simsonienė, Šiaulių valstybinės kolegijos Socialinio darbo studijų programos, 2 kurso studentė.

Iš kur sužinojote apie Nacionalinę regionų plėtros agentūrą ir projektą ,,Praktinių įgūdžių artelė”?

Apie Nacionalinę regionų plėtros agentūrą ir projektą ,,Praktinių įgūdžių artelė” sužinojau iš Šiaulių valstybinės kolegijos, Socialinio darbo katedros vedėjos Neringos Povilaitienės. Būtent ji papasakojo apie šią įstaigą ir jos vykdomą veiklą. Šią įstaigą katedros vedėja rekomendavo kaip vietą, kurioje galėčiau atlikti pameistrystę (pameistrystė– profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją) įsijungiant į projektą ,,Praktinių įgūdžių artelė” ir taip save išbandyti, pritaikyti studijų metu įgytas žinias ir toliau tobulėti.

Papasakokite apie savo darbo dieną pameistrystės metu. Kokias užduotis teko atlikti?

Įgijau nepamainomos patirties – turimas teorines žinias galiu pritaikyti praktiškai, nes projektų dalyviams taikomos bendrosios socialinės paslaugos: informavimas, konsultavimas, ir tai tiesiogiai susiję su būsimu darbu. Dalyvavimas projekte ,,Praktinių įgūdžių artelė” leido pajusti socialinį antrepreneriškumą, įsitraukiant į patį procesą, padėti rūpimais klausimais ,,čia ir dabar“, pamatyti pasiektus rezultatus. O rezultatai labai džiuginantys – įgalinimas duoda apčiuopiamus rezultatus: matoma sėkminga integracija į visuomenę, projekto dalyviai tampa savarankiškesni, mažiau priklausomi nuo kitų asmenų. Projekto ,,Gyvenu LT“ diskusija, kurioje teko dalyvauti ir man, tik patvirtino koks svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas – kaip laiku surengta įvairių institucijų, organizacijų diskusija išsprendžia daugelį klausimų.

‌Ką išmokote/sužinojote naujo pameistrystės metu?

Sužinota ir išmokta daug. Išsiplėtė pažinčių ratas, sustiprintos užsienio, šiuo atveju rusų kalbos žiniosi, nes daug teko dirbti su projekto ,,Gyvenu LT” dalyviais. Išmokta į problemas žiūrėti socialinio darbuotojo akimis, rasti problemų sprendimo būdus praktiškai – ne teoriniame lygmenyje. 

‌Ką pasakytum kitiems praktikantams, savanoriams ar projektų dalyviams prieš čia ateinat? Arba gal nori ką nors pasakyti įstaigos darbuotojams?

Ką pasakyčiau kitiems norintiems savanoriauti ar atlikti praktiką šioje įstaigoje? Nebijoti naujovių, nežinomumo, bandykite save realizuoti visose, net ir sau nežinomose srityse, nes geriausias gyvenimo mokytojas patirtis! O tokios neįkainojamos patirtys tik patvirtina ar teisingame kelyje esi. 

Įstaigos darbuotojams nuoširdus Ačiū ! Be galo šiltas, nuoširdus kolektyvas. Lankstūs, atviri idėjoms, neabejingi kitų, kitataučių nelaimėms. Kolektyve jautiesi kaip šeimoje, kurioje rūpinasi vieni kitais! Be galo gera jaustis šios įstaigos dalimi ir, žinoma, dėkoju už visas patirtis.

Dėkojame Lijanai už pasidalinimą įspūdžiais.

Žinios ir kultūra. Kaip jos papildo viena kitą? Kada į kultūrą įtraukti vaikus ir ko iš šio proceso gali pasimokyti suaugusieji? Taigi dažnesnis sąlytis su kultūra – lankymasis muziejuje, galerijoje, edukacijų centruose – suteikia galimybę patirti įvairesnių emocijų, suformuoja subalansuotą ir įvairiapusiškesnį požiūrį.

Siekdami vaikams suteikti galimybę pažinti prigimtinę baltų kultūrą, išsikėlėme tikslą organizuoti išvykstamuosius mokymus vaikams projekte “Tyrinėk baltus”. Kultūra vaikams „prasideda“ tuo metu, kai jie pradeda suvokti, kas yra dabartis ir praeitis. Suvokimas vystosi nuo 0 iki 4-erių metų, taigi, lankytis su vaikais muziejuje ankstyvoje vaikystėje yra puikus būdas supažindinti juos su įvairia estetika. Vaikai turi nuostabių stebėjimo įgūdžių ir mėgaujasi muziejaus tyrinėjimu, pasitelkdami visas savo jusles.

Pasitelkdami visus pojūčius ir vaikų imlumą naujovėms, dideliu tempu jau įpusėjome išvykstamuosius vaikų mokymus. Aplankytos kelios skirtingos kryptys, susipažinta su to krašto gamtos kultūriniais paveldo objektais, ištyrinėti informatyvūs lankytojų centrai ir išmėginta ne viena edukacija. Daugybė nuostabių įspūdžių, vaikų juoko ir pedagogų dėkingumo už sudarytą galimybę mokytis kitoje aplinkoje, galimybę keliauti, pažinti, atrasti. Dar daug išvykstamųjų mokymų prieš akis, bet po tokių smagių nuotykių laukiame kitų mokymų su vaikais.

Siekiant populiarinant „Baltų kelią“  organizuota šeštoji fotografijos ekspedicija. Pasitelkiant fotografų komandą, ankstyvą karštos vasaros rytą patraukėme į Biržų kraštą. Nors kelionės metu netilo sąmojai dėl nenuspėjamų to krašto žemių ir atsiveriančių smegduobių, kurios bet kurią akimirką prasivėrusios pasiglemžia net namus, ar kitą biržiečių turtą, nepabūgę iššūkių leidomės į nuostabių fotokadrų medžioklę.

Neįsivaizduojamas Biržų kraštas be Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatyto apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Nors vasarą jau buvo stipriai įsibėgėjusi, bet ežerėliuose nepavyko pastebėti rausvų sieros bakterijų kolonijų, kurios šiuos ežerėlius nudažo rausvu atspalviu.

Ekspedicijai tęsiantis fotografai buvo pakviesti edukacijai į Milišiūnų avių ūkį, kuriame  auginamos jau retomis tapusios avių rūšys. Ne tik išgirdome, pamatėme jų skirtumus, bet palietėme ir paragavome puikaus skonio produktų.

Tai, kas vyksta požeme, puikiai pristato Biržų regioninio parko ekspozicija: fotografų akys ir objektyvai galėjo užfiksuoti žmonėms nepastebimus pokyčius po žeme, kurie įtakoją neprognozuojamų smegduobių atsivėrimą. Dalyviai liko nustebinti to krašto žmonių mokėjimu prisitaikyti ir nuostabia gidės iškalba.

Ekspedicijai persikėlus į lauką buvo aplankytas Eko basų kojų takas, pasigrožėta pažintiniais takais ir žymiuoju ilgiausiu pėsčiųjų tiltu Lietuvoje.

Ypatingai karšta diena išsunkė visas jėgas, bet foto ekspedicijos dalyviai ne tik užfiksavo, ką dažnai praleidžia pro akis, bet ir patys turėjo galimybę prisiliesti prie baltų kultūros ir ją išjausti. Puikiai pažįstamuose šiandien turistų lankomuose objektuose stengtasi įminti kuo daugiau baltų kultūros paslapčių: ieškota baltų mitologijos apraiškų šiuolaikiniame gyvenime.

Kiekvienos šiuolaikinės visuomenės vienetas – asmuo, supančią aplinką vertina skirtingai. Turizmo veiklos efektyvumas dabartinėje dinamiškoje aplinkoje priklauso nuo teikiamų paslaugų kokybės rodiklių, kuriuos būtina nuolat analizuoti ir vertinti. Tik mokydamiesi ir patys keliaudami kultūros keliu Baltų kelias įgyjame įsimintiną kultūrinę patirtį. Projekto “Tyrinėk baltus LLI-447” komanda organizavo dar vieną turizmo paslaugų kokybės vertinimo mokymų išvyką  į Aukštaitijos žemes.

Kelionės dalyviai išklausę trumpą paskaitą ir susipažinę su Baltų kelio standartizavimo klausimynu, turėjo galimybę vertinti teikiamų paslaugų kokybę įvairiose srityse. Ankstų rytą ekspertų komanda pajudėjo iš Šiaulių į ežeringą Aukštaitijos kraštą. Pirmasis grupės pasiektas kelionės taškas – nuostabus miestas Molėtai. Išbandę Molėtų turizmo ir informacijos centre siūlomas virtualias pramogas, dalyviai patraukė aplankyti Molėtų miesto įžymybių. Žingsniuojant taku palei Pastovio ir Pastovėlio ežerus, pamatyta puiki infrastruktūra, poilsio ir pramogų zonos pritaikytos miesto gyventojams ir svečiams. Dalyviai išmaišę Molėtus, pajudėjo į Alkūnų sodybą,  seną autentišką trobą statytą 1931m., renovuotą ir pritaikytą šiuolaikiškam žmogui, kurioje laukė vakarienė ir trumpas atokvėpis prieš naktinę edukaciją Lietuvos etnokosmologijos muziejuje –  žvaigždžių stebėjimą naktiniame danguje. Po įspūdingų vaizdų, įdomiausių faktų ir naujų žinių vėlyvą naktį dalyviai grįžo poilsiui į kaimo turizmo sodybą.

Antrąją dieną kiek pavargę, bet vis dar kupini gerų emocijų, pasistiprinę sočiais pusryčiais dalyviai grįžo į Lietuvos etnokosmologijos muziejų išbandyti ir įvertinti antrąją programos dalį. Vertintojai dalyvavo edukacijoje apie žmogaus ryšius su kosminiu pasauliu, etninius ryšius, astronomiją. Tai pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje! Prikaupę žinių apie kosmosą ir  ne tik dalyviai pajudėjo link žemiškesnių dalykų – nuostabios Aukštaitijos gamtos, garsėjančios nesuskaičiuojamais ežerais ir ežerėliais, piliakalniais ir kalvomis.

Mokymų paskutinis, bet ne prasčiausias vertinamas objektas – modernus, interaktyvus Senovinės bitininkystės muziejus Stripeikiuose. Dalyviai muziejų įvertino kaip „didžiulė vyšnia ant torto“.

Kaip išreikštas praeities santykis su dabartimi? Ar reiškinys, objektas (visomis prasmėmis – paslauga, prekę, produktas…) turi prigimtinę, būdingą, autentišką raišką, identitetą? Ar tai, kas eksponuojama gali būti suprantama, kaip procesas, kuris veda į autentiškumą, identitetą; ar gali būti suprantama, suvokiama kaip prigimtinis identitetas? Ar išbandytos edukacijos turi ryšį su baltų kultūra? Baltų paveldo/kultūros socializavimas (skleidimas, perdavimas, nukreipimas ir kt.). Koks gautų paslaugų pritaikymo įvairiems lankytojų poreikiams lygis, įskaitant mažų vaikų poreikius? Į šiuos ir dar daugiau klausimų atsakinėjo šiauliečių grupė lankydama kuršių krašto objektus ir išbandydama teritorijoje siūlomas paslaugas.

Kelionės dalyviai susipažinę su Baltų kelio standartizavimo klausimynu, turėjo galimybę vertinti įvairias sritis. Pirmoji diena prasidėjo saldžiai edukacinėje programoje pas darnaus turizmo (vietiniai produktai, žaliavos ir ištekliai), Žemaitijos nacionalinio parko produkto ženklo turėtojus Daivą ir Donatą Abručius medaus ūkyje „Medaus klėtelė“. Vėliau dalyviai patikrino didžiausio Lietuvoje riedulio Barstyčių akmens tvirtumą ir apimtį, įsivaizdavo ir pasižvalgė nuo Apuolės piliakalnio, Kuršių genties istorijos muziejuje prisilietė prie kuršių įkapių replikų, išragavo specifinę kuršišką virtuvę, apžiūrėjo Vaclovo Into akmenų muziejaus dalį (viskam apeiti prireiktų kelių dienų), aplankė Šilalės kūlį, pasakojant įdomias istorijas Pilsots rekonstrukcijos klubo nariui Benui Šimkui ir vakarą užbaigė Orvidų muziejuje – sodyboje. Pastarojoje liko nakvoti.

Antros dienos tempas buvo ne ką mažesnis: ryte aplankyta Lietuvos tundra – Šauklių riedulynas Salantų regioniniame parke, vėliau ant kuršių Ceklio žemės Imbarės piliakalnio pristatyta unikali ir didinga kuršių istorija, prisiliesta prie radinių, išbandytas autentiškas gintaro apdorojimas (šlifavimas plekšnės oda, pjovimas lino siūlu, gręžimas specialiu rankiniu grąžtuku), išbandyta net gintaro trauktinė, nukeliauta iki Andulių piliakalnio (Kretingos pilies istorinė vieta), kur ne tik išgirstos istorijos, bet ir apžiūrėtos ir net išbandytos to meto karybos ginkluotės replikos. Pasigrožėta Andulių griautinio kapo Nr. 1 rekonstruotu kirviu ir duriamuoju peiliu, kuršiška juvelyrika ir net siūlų dažymo specifika.

Nors turistai jautėsi išsekę ir pavargę dėl paslaugų gausos per mokymų dienas, vis tik teigiamai įvertino objektus ir pažadėjo sugrįžti aplankyti dar objektų, kuriuos rekomendavo gidai, muziejų darbuotojai ar edukacinių programų vedėjai.